Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau dvarų ir kitų paveldo objektų nebe šiurpina, o džiugina akį. Tačiau restauracijos specialistai sako, kad paveldo tvarkymo procesai galėtų vykti kur kas sparčiau, jei būtų patobulintos šiuos darbus reglamentuojančios taisyklės.

Didesnė rizika

Statybų įmonė „Kriautė“ ne pirmus metus darbuojasi paveldo restauravimo srityje. Šios bendrovės specialistų naujam gyvenimui prikelti dvarai, koplyčios ir kiti paveldo objektai puikuojasi visoje Aukštaitijoje.

„Dirbti su paveldo objektais visada reiškia tam tikrą riziką – dažniausiai iškyla įvairių nenumatytų kliūčių, kurias reikia tinkamai išspręsti. Reikalavimai griežti, atsakomybė labai didelė. Todėl nenuostabu, kad ne kiekviena bendrovė ryžtasi imtis tokių darbų“, - sakė bendrovės statybos direktorius Albertas Vagulis.

Nuotraukose: vaizdai prieš ir po restauracijos:

• Paliesiaus dvaras (Ignalinos rajonas, viešbutis),
• Paberžės dvaras (Kėdainių rajonas, 1863 m. sukilimo muziejus).

Mažiausios kainos sąlyga netinka

Pasak direktoriaus, vienas svarbiausių dalykų, reikalaujančių permainų yra viešųjų pirkimų konkursai, kuriuose laimi pasiūlę mažiausią kainą.

„Kaip jau minėjau, šioje srityje reikia ypatingai aukšto profesionalumo patyrusių specialistų, kurie galėtų priimti tinkamus sprendimus visose probleminėse situacijose. Todėl akivaizdu, kad mažiausios kainos sąlyga čia netinka. Manau, būtina prieš rengiant konkursą atlikti skaičiuojamosios darbų kainos nustatymą, ir vertinti tik tuos konkurso pasiūlymus, kurie mažai nukrypsta nuo paskaičiuotos kainos“, - siūlo direktorius.

Kai kurių reikalavimų įvykdyti neįmanoma

Tuo tarpu bendrovės projektų vadovas Algimantas Girčys teigia, kad ir darbų vykdymo procesą reguliuojančiose taisyklėse reikėtų nemažai patobulinimų.

„Kur kas daugiau dėmesio reikėtų skirti priešprojektiniams tyrimams. Manau tai yra pagrindinė stadija, kuriai reikia skirti daugiausia dėmesio, kad ateityje iškiltų kuo mažiau problemų. Kitas labai svarbus dalykas – galimybė greičiau keisti iš anksto parengtą projektą. Nežinau nė vieno restauruoto objekto, kur visus darbus būtų įmanoma atlikti tiksliai pagal parengtą projektą, kuriuose paprastai pasitaiko įvairių klaidų. Pagal dabar esančią tvarką naujų sprendimų įforminimas gali užtrukti iki pusės metų. Čia statybininkai pakliūva į savotiškus spąstus, nes dėl tokių trukdžių nespėja laiku atlikti darbų. Todėl manau būtina paprastinti tokių darbų keitimo tvarką, leidžiant projekto vadovui, rangovui ir užsakovui priimti sprendimus“, - siūlė A. Girčys.

Pasak jo, panašiai yra ir su paveldo pastatų pritaikymu šiuolaikiniams higienos, garso, priešgaisriniams ir panašiems reikalavimams.

„Realybė tokia, kad dažniausiai tų normų įvykdyti praktiškai neįmanoma. Todėl techninio projekto rengėjai dažniausiai nedetalizuoja, kaip tai turėtų būti padaryta ir viską permeta ant statybininkų pečių. Manau, kad rengiant projektą reiktų iškarto numatyti kokias normas įmanoma pritaikyti ir kurių ne, ir priimti bendrą sprendimą“, - svarsto bendrovės „Kriautė“ projektų vadovas.

Kontrolės nebijo

Bendrovės statybų direktorius mano, kad tokie patobulinimai padėtų greičiau atlikti darbus, būtų įgyvendinta daugiau projektų ir daugiau paveldo objektų galėtų tarnauti verslui ir visuomenei. Daugelis šių atstatymo projektų yra finansuojami iš Europos struktūrinių fondų kartu su savivaldybėmis, privačiais asmenimis, ar įmonėmis, o jų paskirtis pritaikoma muziejinei veiklai, viešosioms erdvėms ar viešbučiams.

A. Vagulis įsitikinęs, kad didesnės laisvės suteikimas nereiškia, kad statybininkai ims savivaliauti – daug metų dirbančios įmonės brangina savo vardą, ir stengiasi atlikti darbus kokybiškai, todėl svarbu, kad darbams atlikti būtų atrenkamos tik patikimos įmonės. Be to, galima sustiprinti statybų kontrolę.

„Esu įsitikinęs, kad statybininkai tik džiaugtųsi, kad objekte kasdien apsilankytų projektuotojai ir techninės priežiūros specialistai, su kuriais galima būtų pasikonsultuoti ir priimti sprendimus vietoje ir operatyviai, o ne iškvietus laukti kol atvažiuos į vietą, pagalvos, duos sprendimą“, - siūlo bendrovės „Kriautė“ vienas iš vadovų.