„Grojimas mane perkelia į kitą dimensiją. Praradus regėjimą, muzika buvo vienintelis dalykas, kuris palaikė mane gyvą. Ji tarsi atvėrė langą kitaip pajusti pasaulį. Ji suteikia man energijos ir vilties eiti pirmyn“, – teigė muzikantas.

Neseniai T. Pongenas koncertavo miniai klausytojų „Brillante“ fortepijono festivalyje Bengalūre, pietinės Indijos Karnatakos valstijos sostinėje.

27 metų T. Pongenas groja iš klausos. Jis mokosi pats, klausydamas muzikos pamokų „YouTube“, kurios pradėtos rengti 2020 m.

Jis tikino, kad kada nors norėtų tapti profesionaliu muzikantu, tačiau rasti mokslo įstaigą, kurioje būtų mokomi regos negalią turintys žmonės, buvo iššūkis.

Pirmą kartą regėjimo problemas jis pajuto, kai negalėjo perskaityti, ką mokytoja rašė lentoje. Tada jis prisimena, kad žaisdamas su broliais ir seserimis sunkiai įžiūrėjo mažus stiklinius rutuliukus.

Po akių operacijos ši problema dar labiau paaštrėjo. Nuo tada vaikinas jau 14 metų visiškai aklas.

„Kartais norėčiau matyti. Tačiau po visų šių metų aš priėmiau savo likimą kaip Dievo planą man. Jis nori pasinaudoti manimi, kaip įrankiu, įkvėpti ir motyvuoti kitus. Jei tai gali aklas žmogus, kodėl to negali padaryti kiti, kurie yra visiškai sveiki?“ – kalbėjo muzikantas.

T. Pongenas, lydimas sesers, keliavo į Bengalūrą daugiau nei 3 tūkst. kilometrų, kad galėtų groti penktajame „Brillante“ konkurse.

Jis neslėpė, kad jo širdis suvirpėjo, kai festivalio vadovas pristatė jį kitiems muzikantams.

Prieš pasirodymą pianistas stipriai jaudinosi, tačiau sugebėjo susitvardyti.

Tada jo sesuo Imlibenla nuvedė jį į sceną ir pasodino priešais fortepijoną.