Įkvėpta gamtos

Plenere dalyvavo ir savo darbus parodoje pristato skirtingų sričių kūrėjai – šešiolika menininkų iš Vilniaus, Kauno, Austrijos. Kūriniuose, įkvėptuose nuostabios sodybos gamtos, dominuoja gamtos motyvai: vienur jie pateikti mistifikuota abstrakčia forma, kitur nevengiama realistiškesnio vaizdavimo, o koloristiniai atspalviai apima plačią paletę – nuo sodrių, ryškų iki pastelinių.

Nuostabūs besikeičiantys gamtos vaizdai, laiko ciklas, rūkas ir spalvotas dangus įkvėpė Vieversynės plenero šeimininkę D.Kupstienę. Jos darbuose  „Ar tu tiki, kad šitaip būna? I“ ir „Ar tu tiki, kad šitaip būna? II“ dominuoja mėlynų ir geltonų linijų koloritas, laužyta linija, įvairūs spalvų tonai ir pustoniai žiūrovą įtraukia į mistinį galbūt įsivaizduojamą pasaulį.

Grafikės Jolantos Galdikaitės „Akimirkoje“ akcentuojamas žmogaus ir gamtos santykis. Kūrinyje dominuoja dekoratyvi moters figūra, kurią tarp juodų dekoratyvių detalių išryškina geltoni koloritai.

Živilė Bardzilauskaitė-Bergins. Mėnulis, kubilas ir pieva. / Organizatorių nuotr.

Tapytoja Nelė Jurgelionienė parodoje pristato du tapybos darbus: „Žaltvykstės apgaulinga viltis“ ir „Vieversynės peizažas“. Menininkės gamtos peizažuose pastaruoju metu itin svarbią reikšmę užima žolynai. Autorės grafiškai dėlioja jų formas, koloristiškai išgaudama subtilius formų ir spalvų derinius, šie tapybos darbai priartėja prie grafikos.

Tapytoja Gintarė Šiaulienė pristato du itin subtilius, jautrius ir supoetintus gamtos peizažus „Rasa laukų žolynuose“ ir „Trumpalaikis lietus“. Menininkės kūriniuose – dominuojančios švelnių koloritų pastelinės spalvos, savo drobėse ji išryškina harmoningą gamtos pasaulio refleksiją.

Du itin ekspresyvūs paveikslai „Gyvenimo tarpsniai“ ir „Vandenynai“, – tapytojos Rimantės Daniulienės drobės. Darbuose vyrauja medžių motyvai, tačiau per abstrakčiąją stilistiką autorė svarsto plačiau: filosofiškai reflektuoja būties, savęs paieškos problemas.

Tapytojos Irmos Gūžienės drobėse dominuoja geometrizuoti peizažai, kuriuose svarbios išgrynintos spalvos, formų geometrija, tamsokas koloritas, o vizualios kalbos pagrindą sudaro ženklo ir jausmo sąjunga.

Džiugesio spalvos

Žinoma keramikė Živilė Bardzilauskaitė-Bergins šįkart atskleisdama savo antrąją kūrybos pusę – tapybą – pristato du dekoratyviosios rytietiškos tapybos kūrinius: „Dvi pusės“ ir „Mėnulis, kubilas ir pieva“. Pagrindiniai šių darbų bruožai – ekspresija ir ryškios spalvos. Taip tapytoja mato aplinką, jos kuriamame pasaulyje daug dinamikos, miražo, gyvenimo ir kūrybos džiaugsmo.

Rytietiškos tapybos tradicija ryški ir Inos Loretos Savickienės kūriniuose „Rami diena kalnuose“ ir „Pasiklydę žieduose“. Darbuose susijungia tapybos, kaligrafijos ir grafikos technikos. Paveiksluose vienas kitą keičia skirtingi gamtos motyvai, dominuoja rytietiškų pastelinių spalvų koloritas, kontrastuojantis su juoda piešinio linija ir pateikiantis harmoningą pasaulio vaizdinį.

„Vieversynėje 2022“ daug įvairovės – panašumų ir skirtumų, diskusijų ir dialogų. Tačiau šios priešybių, skirtingų stilistikų jungtys ir skatina kūrybinius ieškojimus.

Tapytojos Paulos Kupstaitės „Miražas I“ ir „Miražas II“ nukelia į paslaptingų gamtos peizažų ir fantastinių miestų ryškiomis spalvomis užkoduotą pasaulį. Darbuose itin svarbi spalvų ir formų kalba.

Keramikė ir tapytoja Edita Radvilavičiūtė-Utarienė pristato du abstrakčios tapybos kūrinius „Išjunk šviesą I“ ir „Išjunk šviesą II“. Abstrakčios stilistikos darbuose dominuoja mėlynos ir baltos spalvos koloritai, o kuriami tapybiniai vaizdiniai per subtilius formų ir spalvų derinius liudija subtilią gamtos ir buvimo pusiausvyrą.

Tapytoja Dainora Ramaunauskienė parodoje pristato stilizuotus natiurmormortų darbus „Diena, kvepianti citrinomis“ ir „Viena su puse kriaušės“. Natiurmortuose dominuoja itin kontrastingi šviesių ir tamsių spalvų kontrastai, stilizuotos ir griežtos formos, darbai itin estetiški.

Formų magija

Skulptorės Audronės Dambrauskienės-Šiurkienės kūrybai parodoje atstovauja skulptūros „Sargas I“ ir „Sargas II“. Dekoratyvių, grubių, modernių formų molio objektai sudaro diptichą, portretinės skulptūros išryškina autorės stilistiką.

Edi­ta Rad­vi­la­vi­čiū­tė-Uta­rie­nė. Išjunk šviesą. / Organizatorių nuotr.

Juvelyrės Nijolės Jovarienės „Giesmininkai“ – į vienį sujungtos detalės iš bronzos, granato, akmens, kaulo. Paukščių simbolika nuo seno ryški lietuvių dailės ir juvelyrikos menuose, o autorė šį tradicinį simbolį sumodernina ir sušiuolaikina.

Vizualiojo meno kūrėja Gabrielė Kuizinaitė parodoje pristato eksperimentinės tapybos paveikslus iš ciklo „365“. Gamtos objektus autorė sutelkia į apskritimo formą. Tai susiję su meniniais ieškojimais, estetikos paieškomis ir formomis, kurias ji sutiko bevaikščiodama nuostabioje gamtoje. Mėlynos spalvos koloritas simbolizuoja ramybę ir harmoniją.

Austrijos tapytojas Resulas Jusufi parodai pateikė tris kūrinius: „Kartu per meną“, „Gyvenimas turi paslapčių“ ir kartu su tapytoja D.Kupstiene nutapytą darbą „Duetas Vieversynėje“. Viename iš menininko kūrinių dominuoja skaičių magija ir filosofija, pateikta abstrakčia stilistika apsiribojant žalsvais ir raudonais koloritais, spalvos jo kūriniuose siejamos su vasaros nuotaikomis, jausmais ir išgyvenimais.

Pirmajame tarptautiniame menininkų susitikime „Vieversynė 2022“ ir jį lydinčioje parodoje daug įvairovės – panašumų ir skirtumų, diskusijų ir dialogų. Tačiau šios priešybių, skirtingų stilistikų jungtys ir skatina kūrybinius ieškojimus. Visus juos galima pamatyti plenero parodoje, iki rugpjūčio 28-osios vykstančioje Rokiškio krašto muziejuje-dvare. Menininkai atsisveikina iki kitų metų menininkų susitikimo, kuris tikėtina, bus tradicinis ir vėl kitoks.