„Kai kam ši paroda gali kelti šoką, fotografijų kūrybinis procesas gali atrodyti kaip knygos naikinimas“, – italų menininkės Ileanos Florescu fotografijų parodą pristatė Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis.

Knyga po vandeniu – gražu

M.Žilinsko dailės galerijoje veikiančioje parodoje „Panardinta biblioteka. Simfonija tolimam kraštui“ eksponuojama per 40 I.Florescu fotografijų. Beveik kiekvienai šių nuotraukų buvo sugadinta po knygą: leidinius I.Florescu fotografavo panardintus vandenyje. „Nemanau, kad tai, ką darau, yra knygos naikinimas. Kodėl nusprendžiau knygas panardinti į vandenį? Todėl, kad vandens simbolinis lygmuo labai gilus. Vandenyje slypi tokios prieštaringos sąvokos kaip nejudrumas ir tėkmė, materija ir nematerialumas, – aiškino į parodos atidarymą Kaune iš Italijos atvykusi menininkė. – Antra, mes, fotografai, galvojame, kaip sukurti įsimenančius vaizdinius. Knyga po vandeniu, su laisvai judančiais puslapiais, su srovėmis, vandens augalija – tiesiog gražus, dažnai – ir ryškiaspalvis vaizdas.“

Knygos panardinimas į vandenį menininkei primena krikšto aktą. Savo fotografijomis ji siekia atkreipti dėmesį į spausdintą žodį, kuriam skaitmeninėje epochoje gresia išnykti. Tačiau fotografė nesibaimina, kad tradicinio formato knygos prasidedančioje elektroninių skaitytuvų eroje gali visai išnykti. „Aš manau, kad knyga, kaip ir ratas ar šaukštas, yra toks civilizacijos išradimas, kurio mes neprarasime“, – įsitikinusi pašnekovė.

Fotografijoms I.Florescu  nenaudoja labai vertingų leidinių: visos knygos, išskyrus vos keletą – iš pigių ekonominių leidimų serijos. „Bet jei jau kalbame apie knygų naikinimą, nepamirškime, kad daug knygų yra sunaikinamos vien dėl to, kad neparduodamos. Tuo tarpu aš nenaikinu knygų – aš suteikiu joms šansą išlikti kitame pavidale, virsti kitu meno kūriniu. Jos gyvena, tik kita forma: kai kurios – fotografijose, kitos – kaip skulptūriniai objektai“, – savo požiūrį išdėstė menininkė.

Knygas aukojo rašytojai

Dėl knygų gadinimo menininkė tikino priekaištų iš bibliofilų nesulaukianti. Priešingai – I.Florescu darbai apibūdinami kaip labai intelektualūs, postmodernūs. Tačiau su tam tikra neigiama reakcija moteris prisimena susidūrusi tuomet, kai, bičiulių paprašiusi savo sumanytai fotosesijai padovanoti knygų, jų negavo. Moters bičiuliai nenorėjo atsisveikinti su knygomis. Pirmieji savo knygas šiam meniniam projektui, paneigdami stereotipus, paaukojo pora rašytojų.

Kalbėdama apie vandens reikšmę jos fotografijose, moteris linksi galva: vanduo jose – labai svarbus. „Jis toks svarbus, kad kartą vos nesunaikino visos mano fotografijų ir skulptūromis virtusių knygų kolekcijos. Rūsį, kuriame, atnaujindama namus, laikiau knygas, apsėmė“, – su šypsena nemalonų įvykį dabar prisimena Italijos menininkė.
Fotografijoms naudodama garsių rašytojų knygas, daiktus, susijusius su garsiais menininkais, politikais ir net režimų vadovais, I.Florescu išeina į platų istorijos ir kultūros istorijos lauką.

Po skaidriu vandeniu galima skaityti Johanno Sebastiano Bacho sonatų partitūras, o George Gordono Byrono eilių tomelis „Tamsa“ skęsta drumstame vandenyje. Vienas knygas ji sakosi pasirenkanti lemtingo atsitiktinumo dėka, kartais – sąmoningai. Neatsitiktinai I.Florescu, kurios gyslomis teka itališkas, rumuniškas ir angliškas kraujas, tikino pasirinkusi iš Rumunijos kilusio filosofo, religijos istoriko Mircea Eliade ir architekto Gheorghe Leahu veikalus ir įvaizdžius. Kadruose iš „Dingęs Bukareštas“ serijos, primenančiuose Nicolae Ceauşescu vykdytas skerdynes ir sugriautą Bukareštą, knygų puslapiai, įvaizdžiai išnyra iš tamsios ir drumstos gelmės.

Kaunas vilios M.K.Čiurlioniu?

Veždama parodą į skirtingas šalis, moteris ją papildo naujomis fotografijomis, susijusiomis su tos šalies kultūra. Suplanavus I.Florescu parodą Kaune, į Italiją atkeliavo M.K.Čiurlionio kūrybos paroda. Moteriai neteko ilgai svarstyti, kokio lietuvių menininko kūrybą įamžinti jos pasirinktu būdu. „Sukurdama keletą fotografijų, susijusių su M.K.Čiurlioniu, norėjau atiduoti pagarbą didžiam menininkui. Kai mano paroda važiuos į Maskvą, ją papildysiu vaizdais, susijusiais su Levu Tolstojumi, Fiodoru Dostojevskiu“, – kūrybiniu sumanymus atskleidė menininkė.

Kurdama lietuvių genijui skirtas fotografijas, į nepaprasto skaidrumo Viduržemio jūros vandenį prie Sardinijos krantų menininkė panardino M.K.Čiurlionio parodos Italijoje katalogą. Prieš tai fotografė aplankė lietuvio, kurio pavardė tuomet jai sakė ne tiek jau daug, parodą Karališkuosiuose rūmuose. „Aš įsimylėjau jo darbus. M.K.Čiurlionis – labai įdomus menininkas. Mane labai sužavėjo ne tik jo darbai, bet ir muziejus, ta aplinka, kurioje jie buvo pateikti“, – pasakojo I.Florescu. Susižavėjusi lietuvio kūryba, menininkė net keletą kartų aplankė M.K.Čiurlionio kūrinių ekspoziciją Kaune. „Šio menininko su niekuo nesumaišysi, jo labai savitas braižas. Su jo kūryba pasaulis dar nėra gerai susipažinęs. Manau, ateityje Kaune sulauksite daug turistų vien dėl to, kad čia saugoma M.K.Čiurlionio kūryba“, – pastebėjo lietuvio kūrybą įsimylėjusi fotomenininkė.

Kai kurios iš vandens ištrauktos, nuo sūraus vandens suragėjusios knygos tampa ekspozicijos dalimi. Taip atsitiko ir su M.K.Čiurlionio parodos katalogu: leidinys su nuo druskos sustorėjusiais ir sustingusiais puslapiais tapo skulptūriniu objektu, eksponuojamu Kaune. Lietuvos publikai skirtos ir trys fotografijos, kuriose vanduo skalauja lietuviško turistinio vadovo po Romą puslapius.

Roma, Bukareštas, Kaunas, vėliau – Maskva, Paryžius, JAV – tokios yra parodos kelionių kryptys. „Į Rytus paroda pasuko neatsitiktinai. Mano šaknys – rumuniškos, ir mano širdis krypsta labiau į Rytus nei į Vakarus“, – pasakojo menininkė.

Parodos kuratorius Enzo Fornaro:

"Daugelis lietuvių dar mokyklos suole susipažįsta su klasikiniu Italijos menu, tačiau mūsų menas nesibaigia klasika. Lietuvoje noriu pristatyti šiuolaikinį Italijos meną.
I.Florescu kūryba atstovauja ne tik fotografiją, bet ir kultūros istoriją. Jos kūriniai yra estetiniai aktai, jie savaime yra vertybės. Ir tai, manau, yra suprantama universaliai: ne tik italams, rumunams ar lietuviams.

Į Kauną atvežu jau ne pirmą parodą. Ir tikiuosi, kad ši paroda – ne paskutinė. Vasarą ketinu čia pristatyti Eugenio Molinari kūrybą, kurio fotografijos, skirtingai nuo I.Florescu, yra labai tapybiškos. Taip pat svajoju į Kauną atvežti skulptorės Antoniettos Raphaelos Mafai (1865–1975), Kauno rabino duktės, gyvenusios ir kūrusios Romoje, parodą."

Kas? I.Florescu parodos „Panardinta biblioteka. Simfonija tolimam kraštui“.
Kur? M.Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12)
Kada? Paroda veiks iki kovo 13 d.