Gyvenimas džiugina

Pasiteiravus, kaip dabar gyvena, D.Mikutienė sakė, jog ilsisi, aktyviai leidžia laiką gamtoje ir daug dirba. Visada besidominti sveikatingumu ir subalansuota mityba moteris džiaugėsi, kad dabar turi kur kas daugiau laiko gilintis į mokslinius straipsnius apie mitybos ir fizinio aktyvumo įtaką gyvenimo kokybei, sveikatai, gerai emocinei būsenai. Ji turi Trakuose nedidelį sveikatingumo centriuką, o šiaip stengiasi prisirinkti visko, kas yra gamtoje. Vasarą visko yra ypač daug, tad ir nuveikti reikia nemažai.

Politikės kadencija baigėsi 2016 m. – Parlamente ji dirbo 16 metų. „Dabar jaučiuosi labai gerai, nes darbas Seime reikalavo daug jėgų, daug pastangų, daug sveikatos, laisvo laiko beveik neturėjau, o kai perkopi per 50 metų, norisi kažkiek pagyventi ir savo malonumui,“ – sakė Dangutė.

Mes tiek daug visko Lietuvoje turime, tik reikia pamatyti, prisirinkti ir žinoti, kaip panaudoti.

Jos teigimu, atsijungti nuo įprastų darbų nebuvo sudėtinga. Moteris pamena, kad tą rytą, kai sužinojo, jog į parlamentą dar vienai kadencijai nebuvo išrinkta, labai aiškiai pajuto, kad prasideda naujas gyvenimo etapas. Tada pasiėmė du balto popieriaus lapus ir susirašė, ką ji norėtų nuveikti. Iki šiol pavyko įgyvendinti tik vieno lapo pusę punktų – dar pusantro lapo prieš akis, tiek ji turi visokių svajonių ir idėjų.

„Pirmus metus tvarkiau archyvą – džiaugiuosi, kad tikrai padariau daug gerų darbų. Šešiolika metų atidaviau valstybei – duok Dieve, kad kiekvienas tiek atiduotų, – kalbėjo buvusi politikė. – Kartais reikia atsitraukti ir pažiūrėti iš šalies, kad galėtum įvertinti, ką darei gerai, o ką blogai. Ir dabar neišvengiamai matau, kokie procesai vyksta mūsų politikoje. Turiu pasakyti, kad valstybei tikrai reikia pokyčių. Kartais paskambinu buvusiems kolegoms, pateikiu įvairių siūlymų, išsakau savo matymą, džiaugiuosi, kad į kai ką yra atsižvelgiama.“

Prisimenant laiką, praleistą parlamente, pagrindinė asociacija D.Mikutienei – darbas, darbas ir darbas. Ir dar suvokimas, kad atsidavimas politikai ir darbui pareikalavo paties svarbiausio žmogui dalyko – sveikatos. „Aš turiu tokią bėdą – esu darboholikė. Jei kažką darau, tai darau, įdedu visą dvasią, sveikatą ir energiją. Nuolatinis stresas sekindavo, esu nekart pakliuvusi į ligoninę. Pamenu, vienas gydytojas, kai jau buvau kaip reikiant išsekusi, paprašė parodyti mano darbo kalendorių. „Šitas žmogus seniai turėjo būti miręs. Jums reikia sustoti“, – pasakė. Tai buvo pirmas rimtas perspėjimas. Sustoti pati nesugebėjau – sustabdė gyvenimo aplinkybės, kurios, manau, susiklostė taip, kaip reikėjo“, – sakė pašnekovė.

Aistra – vaistažolės

Paklausta, ar dabar jaučiasi laiminga, D.Mikutienė net nesusimąstydama atsako: „Taip“.

Anot jos, laisvė, kurią ji dabar turi, yra labai geras dalykas, kai gali pati planuoti savo veiklą ir laisvalaikį, galvoti ir daryti tai, ką nori daryti, kaip nori daryti. Pakeistas gyvenimo būdas – fizinis aktyvumas, mityba ir visa kita, ką gali sau leisti turėdamas laiko, padėjo jai pasijusti geriau.

„Daug laiko leidžiu gamtoje. Esu prisiekusi grybautoja. Renku vaistažoles, po to gaminu arbatas. Tobulinu save kulinarijos srityje ir turiu dar gausybę planų“, – pasakojo Dangutė, paklausta, kuo dabar labiausiai mėgstanti užsiimti.

Pomėgiai: D. Mikutienė puikiai pailsi tiek rinkdama vaistažoles, tiek grybaudama, tiek besisukiodama virtuvėje.

Su vaistažolėmis jai teko „susipažinti“ dar mokantis mokykloje – biologijos pamokų užduotis vasarai būdavo pririnkti vaistažolių. Jos šviesios atminties senelis visus aštuonis savo anūkus skatindavo tą daryti. Vaikai rinkdavo kmynus – didžiausias gubas surišdavo, rinkdavo ir džiovindavo liepžiedžius, čiobrelius, rugiagėles, raudonuosius dobilus. Nuo tų laikų ji ir žino, kada ateina kurių vaistažolių sezonas, kada ką reikia rinkti. O pats veiksmas ir motyvuoja, ir ramina – vaikštinėti po didžiulį lauką rugiagėlių ar grikių yra nuostabu.

Pašnekovės teigimu, nereikia žavėtis užsienietiškais augalais – juk mes tiek daug visko Lietuvoje turime, tik reikia pamatyti, prisirinkti ir žinoti, kaip panaudoti.

„Prisiruošiu atsargų, paruošiu įvairias arbatas, o po to ir pati geriu, ir kitiems dovanoju, – sakė Dangutė. – Lietuvos gamtoje gausu augalų, turinčių gydomųjų savybių. Džiaugiuosi, kad yra daug įvairių žoliavimą skatinančių iniciatyvų, socialiniuose tinkluose sukurtos grupės, kuriose žmonės dalijasi įvairių arbatų receptais, patarimais, kada ką rinkti, kaip fermentuoti, kaip ką gaminti.“

Artimiausias D. Mikutienės laukiantis iššūkis – specialiu aparatu kitą sezoną gaminti hidrolatus. Tai distiliuoti augalų vandenys. Mat vanduo turi ypatingą savybę perimti informaciją iš augalo, saugoti ją ir pernešti į žmogaus kūną, kuris didžiąja dalimi taip pat sudarytas iš vandens. Hidrolatuose vyrauja gerai toleruojamos, antiseptinėmis ir saugančiomis nuo uždegimų savybėmis pasižyminčios medžiagos. Tai yra puiki odos, ypač veido, priežiūros priemonė. Jie gali būti naudojami kaip odos gaivikliai, tonikai ir drėkikliai. Švelnūs distiliuoti augalų vandenys yra vienos saugiausių terapinių medžiagų. „Eksperimentuosiu, bandysiu, žiūrėsime, kaip pavyks, bet man tai labai imponuoja. Teko išbandyti pušų pumpurų, levandų hidrolato – mane sužavėjo. Jau ir Lietuvoje žmonės tai gamina, augina levandas ir kitokius tam tinkamus augalus, stengiasi. Tai puikus pavyzdys, kaip galima beveik iš nieko susikurti sau darbo vietą, išlaikyti šeimą, pačiam turėti malonų užsiėmimą ir kitiems parodyti“, – pasakojo kūrybinga moteris.

Eksperimentai džiugina

Dar vienas D. Mikutienės pomėgis – gaminti. Anot jos, gebėjimą skaniai gaminti turėjo visos jos giminės moterys. Noras eksperimentuoti virtuvėje ir ją viliojo nuo vaikystės. Visada turėjo gerų mokytojų, kurių galėdavo pasiklausti maisto gaminimo subtilybių, jei kas nors nepavykdavo.

„Anksčiau didžiuliais kiekiais visi virdavo įvairias uogienes. Dabar daugiau šaldo ir sveikiau ruošia atsargas žiemai. O man visada rūpi išbandyti naujus receptus, nes maisto gaminimas yra itin kūrybiškas procesas. Tai vis sumąstau, kaip kokį aviečių čili pasigaminti, dar kokį pagardą, ar kokias specialiai marinuotas kriaušes, marinuotas slyvas su česnakais garnyrui“, – kalbėjo pašnekovė.

Receptų ji teigia ieškanti internete, klientės bei draugės pasidalina savais. Visada įdomu išbandyti, ką naujo sužinai, o jei pavyksta – dar ir patobulinti.

Dangutė teigia turinti kelias močiutes turguje, iš kurių dažniausiai perka produktus, prieskonines žoleles. Kažkada kilo mintis paklausti, kur jos deda morkų, kuriomis prekiauja, lapus. Sužinojusi, kad išmeta, paprašė, kad jai atneštų. Morkų, ypač jaunų, lapeliai – puikus prieskonis, organizmui naudinga morkų lapelių arbata. Dangutė įsitikinusi, jog daugeliu mūsų turimų daržovių galime pasinaudoti. Pavyzdžiui, dauguma augina česnakus, bet ūglius neretai išmeta, o juos puikiai galima marinuoti. Ji pati šiemet, radusi receptą internete, iš česnakų ūglių pasidarė puikų pesto padažą. Iš žalių česnakų lapų, kurie lieka nurovus česnakus, taip pat galima daryti pesto arba susmulkinti ir užšaldyti – žiemą jie suteiks česnako skonį įvairiems marinatams, gali būti naudojami kaip prieskonis ir žuviai, ir mėsai.

Gaminti valgį moteriai nėra vargas ar rutina, o kūrybinis procesas – ypač kai gamini kažką naujo. Norisi išbandyti, pasiekti kuo geresnį rezultatą. „Visame kame reikia tobulėti, negalima sustoti. Jeigu moki kažkokius bazinius patiekalus gaminti ir juos vis gamini, per ilgą laiką juk atsibosta, – sakė D. Mikutienė. – Aš, pavyzdžiui, šiemet išmokau kepti puikų alyvuogių pyragą. Ir įspūdingai atrodo, ir labai skanus. Bet kadangi kiekviena šeimininkė kiekvieną receptą dar turi patobulinti, kažką savo įdėti, tai kitą kartą kepdama planuoju dar saulėje džiovintų pomidorų įdėti. Manau, labai gerai tiks“.

Visame kame reikia tobulėti, negalima sustoti. Jeigu moki kažkokius bazinius patiekalus gaminti ir juos vis gamini, per ilgą laiką juk atsibosta.

Nors vasaros darbai dar nesibaigė – neprisirinkta pelynų ir čiobrelių – D.Mikutienė jau galvoja apie didžiausią šių metų iššūkį, kuris laukia rudenį ir žiemą. Šiuo metu ji renka informaciją apie mūsų spygliuočius – egles, pušis, kurios prireiks įgyvendinant naują idėją.

Sulaukia artimųjų pagyrų, ir tai glosto širdį

Labiausiai pavykusių gaminių receptais D. Mikutienė dalijasi internete ir būna smagu, jei kitoms moterims pagal jos išbandytus receptus taip pat pavyksta skaniai ką nors pagaminti. Tačiau pagrindiniai jos kulinarinių eksperimentų vertintojai vis dėlto – artimiausi žmonės. Siuntiniai su gaminiais keliauja net į Škotiją, kur gyvena ir dirba dukra Ringailė su šeima. Žentas ne kartą D. Mikutienės kulinarinį talentą gyrė ir džiaugėsi turėdamas tokią uošvienę.

Didžiausias kritikas – sutuoktinis Julius. „Žemaitis, – kalbėjo Dangutė. – Jei pasako, kad kažkas negerai, vadinasi, tikrai reikia tobulinti. Jis ir pats puikiai gamina, turi savo firminius receptus, tad man yra didžiausias autoritetas. Ir sūnus Narimantas – jis irgi pasako tiesiai šviesiai, tinka ar netinka, ko trūksta ar kas blogai. Ir tai – labai geras postūmis tobulėti. Bet šiaip būsiu nekukli ir pasakysiu, jog dažniausiai susilaukiu pagyrų.“

D.Mikutienės virtuviniai atradimai

Agurkai, konservuoti savo sultyse

Reikės: 800 g trumpavaisių agurkų, maždaug 1 kg bet kokių agurkų (tam tinka peraugę, netaisyklingos formos ir visi kiti agurkai, kurie netinka konservavimui), krapų, česnako skiltelių, 2 šaukštai druskos, 1 šaukšto cukraus. Taip pat reikės krienų lapų. Iš nurodyto produktų kiekio išeis du 1 l talpos stiklainiai.

Gaminimas: Labai gerai nuplaukite ir nusausinkite agurkus. Peraugusius ar netaisyklingos formos agurkus sutarkuokite stambia tarka. Sutraiškykite ar smulkiai sutarkuokite ir įmaišykite česnakus. Į agurkų masę berkite druską ir cukrų, išmaišykite. Palikite pastovėti, kad išsiskirtų skystis. Galite palikti ir per naktį. Ant sterilių stiklainių dugno dėkite krapų, sustatykite eilę agurkų, ant jų užpilkite trintų agurkų masės, vėl dėkite agurkus, ir vėl masės. Galiausiai supilkite išsiskyrusį skystį. Žiūrėkite, kad visi agurkai būtų apsemti. Ant viršaus dėkite krienų lapą – jis apsaugos agurkus nuo gedimo. Dangtelius galite ištepti garstyčiomis – jos taip pat veiks kaip antispetikas, saugos nuo bakterijų ir puvimo. Uždarykite ir laikykite stiklainius šaldytuve arba vėsiame rūsyje.

Žaliasis pagardas (pesto)

Reikės: 1 kg česnako žiedkočių, 200 g moliūgų sėklų arba graikinių riešutų (galima ir kitokių). Galima berti 10 g kalendros grūdelių, 1 arbatinį šaukštelį kvapiųjų pipirų, druskos, 2–3 arbatinių šaukštelių aliejaus, įvairių prieskoninių žolelių.

Gaminimas: visus birius produktus sutrinkite, tada dėkite žiedkočius ir trindami smulkintuvu pilkite aliejų. Sudėję į indelius, ant viršaus užpilkite aliejaus. Laikykite šaldytuve. Riešutų ar sėklų galite dėti ir mažiau.

Alyvuogių pyragas

Reikės: alyvuogių be kauliukų – 400 g juodųjų ir 400 g žaliųjų, 4 kiaušinių, 110 g tarkuoto sūrio, 100 ml pieno, 7 šaukštų miltų, druskos, 1 šaukšto alyvuogių aliejaus, 2 nubrauktų arbatinių šaukštelių kepimo miltelių.

Gaminimas: nusunkite alyvuoges ir maišydami apibarstykite 2 šaukštais miltų. Į dubenį berkite likusius 5 šaukštus miltų, kepimo miltelius, druską (pagal skonį, minimaliai), viską išmaišykite, supilkite išplaktus kiaušinius, pieną, aliejų. Kruopščiai išmaišykite, sudėkite sūrį ir alyvuoges. Išmaišę palikite 2 val. Kepkite 180 laipsnių orkaitėje apie 40 min.

Džiovintų baklažanų kramtukai

Pjaustykite baklažanus kokios norite formos gabaliukais, bet patogiau pailgais. Merkite į druskos, prieskonių ir citrinos vandenį. Po 15 minučių sudėkite į džiovyklę. Skaniausi, žinoma, naminiai baklažanai.