Grožinės literatūros sąrašo pirmoje vietoje – I. Buivydaitės-Kupčinskienės knyga „Mėnesiena ir tu“. Jos romanui „Rožių dvaras“ skirta antroji vieta, Jolitos Herlyn „Moterų sodas“ atsidūrė trečioje vietoje, Kristinos Sabaliauskaitės „Petro imperatorė“ (I dalis) – ketvirtoje vietoje, o penktoje I. Buivydaitės-Kupčinskienės „Tikros ir netikros seserys“.

Šeštoji ir septintoji vietos skirtos rašytojos Ginos Viliūnės romanams „Spąstai pirklio žudikui“ ir „Žmogžudystė batsiuvio dirbtuvėje“, o aštuntoje ir devintoje vietose – Juozo Gaižausko „Dievas su šlepetėmis“ ir „Tigras, glostantis pėdas“. Dešimta vieta skirta K. Sabaliauskaitės „Petro imperatorė“ (II dalis).

Lietuviškos vaikų ir jaunimo literatūros autorių kategorijos pirmojoje vietoje – rašytojas Tomas Dirgėla, antroje – Lina Žutautė. Trečią vietą populiariausių jaunimo ir vaikų autorių sąraše užėmė rašytojas Vytautas Račickas.

Tuo metu pirmoje mokslinės ir dalykinės literatūros knygų sąrašo vietoje atsidūrė Norberto Černiausko „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“, antroje – Giedriaus Petkevičiaus „Karo anatomija“.

Populiariausių mokslinės ir dalykinės literatūros autorių sąrašo pirmoje vietoje – žurnalistas Dovydas Pancerovas.

Užsienio literatūros knygų sąrašo pirmojoje vietoje, kaip ir pernai bei užpernai, yra Delios Owens (Delios Ovens) knyga „Ten, kur gieda vėžiai“ (vertėjai Anita Kapočiūtė, Vidas Morkūnas). Antroje vietoje – Lucindos Riley (Liusindos Raili) „Meilės laiškas“ (vertė Kristina Miliūnienė) ir Karen Swan „Vasara Kornvalyje“ (vertė Rita Kaminskaitė).

Populiariausia bibliotekose pernai tarp knygų dailininkų – Asta Puikienė, tarp knygų iliustruotojų – Greta Alice, o tarp vertėjų – Viktorija Uzėlaitė-Kirilova.

LATGA populiariausių knygų ir autorių bibliotekose sudaro remdamasi bendro jungtinio bibliotekų katalogo duomenimis, kuriuos susistemina ir pateikia Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Duomenis pateikia 74 šalies bibliotekos.