Romane „Leurs enfants apres eux“ (Jų vaikai po jų) rašoma apie grupę paauglių, kurių pasaulėžiūra formuojasi praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje N. Mathieu gimtojoje rytų Prancūzijoje.

40 metų rašytojas, buvęs žurnalistas, yra sakęs, kad šią antrą savo knygą rašė „18 mėnesių užsidaręs kambaryje“.

„Ir staiga aš atsiduriu čia, kaip koks triušis rampų šviesoje“, – sakė jis žurnalistams garsiajame Paryžiaus restorane „Drouant“, kur kasmet teikiamos Goncourt'ų premijos.

Romano veiksmas apima keturias vasaras ir sukasi apie draugus, svajojančius ištrūkti iš niūraus pramoninio miesto, kuriame seniai tyli kažkada gaudusios gamyklų krosnys.

Jaunuolių tėvams sekasi ne geriau. Vienas jų – darbo netekęs metalurgijos darbininkas, vos pragyvenantis iš sodininko pajamų ir savo sielvartą skandinantis alkoholyje.

„Norėjau papasakoti apie pasaulį, iš kurio atėjau“, – prisipažino N. Mathieu.

Nors laureato piniginis apdovanojimas siekia vos 10 eurų, Goncourt'ų premija beveik neabejotinai garantuoja didesnį jo knygos pardavimą ir iškart paverčia ją vienu pagrindinių metų bestselerių.

2014 metais rašytojas išleido savo pirmą romaną „Aux animaux la guerre“, kuris taip pat pasakojo apie globalizacijos poveikį mažam tuštėjančiam miesteliui ir buvo gerai įvertintas kritikų.

Juokaudamas apie tai, kad parašė tik dvi knygas, N. Mathieu pareiškė: „Labai ilgai užtrukau, kol išsiaiškinau, apie ką galiu rašyti.“

Tačiau laimėjęs prestižiškiausią literatūros apdovanojimą šalyje „dabar ketinu iš karto atsigriebti už savo lėtumą“, pašmaikštavo jis.