Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) penktadienį žengė žingsnį į tolimą praeitį – net 36 tūkstančius metų, aplankęs vėsų urvą ir jo prietemoje grožėdamasis seniausiais žinomais žmogaus piešiniais medžio anglimi – lokių, raganosių, panterų atvaizdais, rankos atspaudu.

Tiesa, prezidentui nereikėjo lįsti į požemius, nes žemės paviršiuje prancūzai pagamino, milimetras po milimetro, tikslią griežtai saugomo Šovė grota vadinamo urvo kopiją. Tikrąjį urvą grupė speleologų atsitiktinai aptiko 1994 metais ir rado jame šimtus priešistorinių mūsų protėvių piešinių.

Susidaręs giliai stačioje kalkakmenio atodangoje virš vingiuojančios Ardešo upės, urvas yra neprieinamas visuomenei, siekiant jį išsaugoti. Todėl mokslininkai ir menininkai kelerius metus plušėjo, kol sukūrė 55 mln. eurų kainavusią urvo kopiją, kurioje atgaminti net stalaktitai ir stalagmitai, kurių gausu tikrajame urve.

Milžiniška urvo reprodukcija, kuri iš oro atrodo kaip lokio letena, stūkso ant prabangios kalvos netoli Valjon Pon d'Arko miestelio, vos už vieno kilometro nuo tikrojo urvo, kuris nuo praėjusių metų priklauso UNESCO pasaulio paveldui.

Lankytojai turi nusileisti ilga rampa, kad patektų į pastatą, kuriame yra atkurtas urvo vidus. Jame taip pat atkurtas tamsus, vėsus ir drėgnas grotos mikroklimatas.

Kaip ir tikrajame urve, žmonės vaikšto paaukštintu taku, vedančiu pro pabirusių kaulų ir alpinio ožio kaukolės muliažus.

Urvų tapyba atsiveria paėjus toliau – ant atkurto urvo sienų galima pamatyti iš viso apie tūkstantį piešinių, įskaitant 425 gyvūnus, tarp kurių esama urvinių lokių, gauruotųjų raganosių, didžiųjų kačių ir pelėdų.

Visos piešinių replikos sukurtos piešiant medžio anglimi – lygiai taip pat, kaip darė vadinamosios Orinjako kultūros žmonės prieš maždaug 36 tūkst. metų.

Tie piešiniai yra daugiau negu dvigubai senesni už garsiąją Lasko urvo, irgi esančio Prancūzijos pietuose, tapybą. Tikėtina, kad Šovė grotoje dar gali būti padaryta naujų atradimų, nes tolimiausios to urvo dalys nėra ištyrinėtos.

Naudodami moderniausias technologijas, tokias kaip trimatė kompiuterinė grafika, inžinieriai, skulptoriai, tapytojai ir vaizduojamojo meno meistrai kruopščiai atkūrė senovinius paveikslus.

Maždaug 10 žmonių grupė Paryžiuje ketverius metus darbavosi, atkurdami Šovė grotos stalaktitus, stalagmitus ir kitus darinius.

Pareigūnai tikisi, kad milžiniška urvo kopija kasmet pritrauks apie 350 tūkst. lankytojų, kai bus atidaryta visuomenei balandžio 25 dieną.

Ankstyviausi žinomi piešiniai

F.Hollande'as vingiuojančiu taku muziejaus viduje vaikščiojo apie valandą ir paskui karštai dalijosi įspūdžiais.

„Būtent čia žmogus išrado tapybą ... Čia, vieninteliu delno atspaudu, jie išrado autoportretus ..., o žaisdami šešėliais ir šviesa jie išrado kiną“, – sakė prezidentas.

„Aš apie tai nesiliaudamas pasakosiu visur, kur tik nuvažiuosiu pasaulyje. Jūs norite sužinoti iš kur kilote? Ateikite į Pon d'Arko urvą, pataikysite kaip tik ten“, – sakė F.Hollande'as.

Archeologas Jeanas-Michelis Geneste'as (Žanas Mišelis Ženestas) sakė naujienų agentūrai AFP: „Takas atkurtame urve yra lygiai toks pat kaip įrengtas originaliame urve – dėl tos pačios priežasties, kad originalus urvas atvaizduojamas tam tikra seka.“

„Muziejaus lankytojai pasisemia tokių pačių įspūdžių ir tokia pačia tvarka“, – aiškino jis.

Pernai birželį UNESCO suteikė tam urvui prestižinį Pasaulio paveldo objekto statusą, sakydama, kad jame esama „ankstyviausių ir geriausiai išsilaikiusių Orinjako kultūros žmonių meninės kūrybos pavyzdžių, kurie taip pat yra ankstyviausi pasaulyje iš žinomų vaizduojamųjų piešinių.“

Įėjimas į originalų urvą, esantį apie 25 metrų gylyje po žeme, buvo užverstas akmenų griūties prieš maždaug 23 tūkst. metų.

Urvas buvo nepalytėtas, kol jį aptiko trys prancūzų speleologai; Prancūzija beveik iškart paskelbė jį saugoma paveldo vieta.

„Tokia išskirtinė išsilaikymo ir autentiškumo būklė yra 23 tūkstantmečius trukusio uždarumo rezultatas“, – pažymėjo UNESCO.