Idėja aranžuoti dainą kilo „Happyendless“ nariams, kurie sako, kad maestro V. Kernagis – buvo netiesioginis jų mokytojas.

„Pirmoji plokštelė, kurią pasileidau, buvo V. Kernagio dainos. Dabar manau, kad tai buvo simboliška mano, kaip muzikanto ir didžėjaus, karjeros pradžia“, – sako Andrius Kauklys.

„Aš pianinu išmokau groti, mokydamasis atlikti V. Kernagio dainas „Kaip gražu miške“ ir „Nuskrido drambliai į rytus“, – prisimena Marius Narbutis, kuriam neseniai kilo mintis pabandyti aranžuoti V. Kernagio dainą „Žemutinių pilių šventė“.

„Atsimenu, važiuodamas į studiją pagalvojau, kad būtų nerealu aranžuoti šią dainą, sinchronizuoti klipą su muzika, paliekant V. Kernagio partiją. Norėjosi palikti autentišką balsą, bet įvilkti dainą į šiuolaikišką rūbą. Džiaugiuosi, kad prie šios idėjos prisidėjo Jazzu, Giedrė, Bjelle ir Vidas Bareikis, sudainavę jos priedainį. Pavyko išgauti efektą, kurio siekėme – toks jausmas, kad V. Kernagis gyvas ir yra kartu su mumis “, – sako M. Narbutis.

Tais laikais, dirbant televizijoje, užtekdavo tik idėjos, gero scenarijaus ir gaudavai leidimą filmuoti.

Televizijos režisierė Jūratė Šimkutė, 1989-aisiais, sukūrusi garsųjį V. Kernagio „Kansaro“ video klipą, iki šiol iki detalių atsimena jo filmavimą.

„Atsimenu kaip gimė idėja. Po „Dainos teatro“ koncerto Profsąjungų rūmuose, užėjau į kulisus pasveikti V. Kernagio su premjera. Užsiminiau, kad man labai patiko „Žemutinių pilių šventė“ ir pasiūliau pagalvoti apie dainos video klipo idėją. Vytautui labai patiko mintis. Tais laikais, dirbant televizijoje, užtekdavo tik idėjos, gero scenarijaus ir gaudavai leidimą filmuoti. Bet prie idėjos – kaip nufilmuoti šią dainą užtrukome pusmetį,“ – prisimena J. Šimkutė.

Mintis filmuoti klipą Kariotiškių sąvartyne, režisierė atsimena, kilo po to, kai ji apsilankė svečiuose pas draugus, kur išgirdo apie šiukšlyne gyvenančius žmones.

„Tada pagalvojau – juk tai puiki lokacija „Kansarui“ – dainai, kurioje skamba tų laikų žargonas. Paskambinau Vytautui – jam patiko sumanymas. Buvo be proto karšta vasara. Laipsnių per trisdešimt. Kariotiškėse smarvė baisi. Po to dar ilgai negalėjom jos atsiplauti,“ – juokėsi klipo režisierė.

1990-aisiais dainos „Žemutinių pilių šventė (Kansaras)“ klipas pirmą kartą surengtame geriausių video klipų konkurse laimėjo pirmąją vietą.

Justė Arlauskaitė-Jazzu. / G. Scinsko nuotr.

„Su Vytautu vėliau nufilmavome daugybę jo koncertų. Man jis liko nepakeičiamas. Jo sukurtas „Dainos teatras“ buvo tapęs reiškiniu. Tai buvo artistas iš didžiosios raidės. Be galo profesionalus, bet ne priekabus. Jis neatmesdavo kitų idėjų, greitai vystydavo jam patinkančius sumanymus ir darydavo tai su dideliu užsidegimu. Jis mylėjo gyvenimą ir mokėjo jį gyventi,“ – sako J. Šimkutė.

Su V. Kernagiu režisierę sieja ne viena legenda. Moteris atsimena kaip gimė ir kita populiari V. Kernagio daina.

„Tuo metu buvau neseniai antrą kartą ištekėjusi. Sąjūdžio laikai, visi dainuoja patriotines dainas, o man norisi kažko lyriško. Paskambinau Vytautui. Klausiu gal jis turintis kokią romantišką dainą, kurią galima būtų įrašyti. Vytautas pažadėjo pagalvoti. Vieną vakarą atvažiavo į svečius, sako: „Paklausyk kaip tau ši“. Ir atsisėdęs prie pianino paskambino „Širdelę mano“.

Apie tėtį mes dar vis išgirstame net mums negirdėtų legendų. Ir tai tik liudija, kad jis vis dar gyvas visų prisiminimuose.

Kitos dainos istorija siekia 1980–1982 metus, kuomet V. Kernagis atėjo filmuotis televizijos laidoje „Debiutai“, kurioje prisistatydavo jauni estrados artistai.

„Atėjo su daina „Kaip sirpsta vyšnios Suvalkijoj“. Pagalvojau, kad būtų gražu, jam skambinant pianinu, sušviesti foną už jo nugaros – raudonai. Sušvietėm. Po įrašo kviečia televizijos generalinis direktorius Jonas Januitis pas save į kabinetą ir sako: „Kas ten per raudona saulė švietė Kernagiui už nugaros? Jūs ką – tikrai galvojat, kad nesuprantam ką tuo norėjote pasakyti? “ V. Kernagio epizodą iš laidos išėmė. Gaila, kad neliko televizijoje to įrašo. Jis buvo įspūdingas,” – sako režisierė.

„Apie tėtį mes dar vis išgirstame net mums negirdėtų legendų. Ir tai tik liudija, kad jis vis dar gyvas visų prisiminimuose. Dabar pradedame suprasti kiek daug žmonių saugo apie jį įvairiausias istorijas, kiek daug žmonių gyvenimų jis palietė. Man be galo gera ir jautru, kai žinomi atlikėjai, kurie tik vaikystėje matė tėtį ant scenos, bet augo su jo dainomis, vadina jį savo mokytoju ar įkvėpėju,” – sako maestro dukra E. Kernagytė.

Filmas „Kernagis“ Lietuvos kino teatro žiūrovus pasieks vasario 18 dieną.