Kai kurias jos darbų paslaptis geriau apibūdintų mados dizaineris, archajinių raštų žinovas-etnologas ar stebuklinių istorijų rašytojas. Tai pasaulis, atsiradęs išvydus švytinčias gijas, iš kurių nuaustas pasaulis, lyg perpratus senovines žinias, kurios nuo amžių amžinųjų buvo saugomos žiniuonių moterų.

Pasitelkus įgimtą kūrybinį talentą ir jausmą, kaip dėlioti tūkstančius smulkių elementų į vieną visumą, alsuojančią visais pasaulio turtais. Kuriant vaizdus, kuriuose be didelių pastangų galima skaityti įdomiausius ir slaptingiausius pasakojimus.

Vis vėlesniuose kūriniuose matyti, kaip tobulėja angelų siluetai, grakštėja linijos ir vizualinė ritmika, grynėja spalvų kalba.

R. Rožinskienės paveiksluose matome ne pačius angelus – juk kas iš tiesų yra šios galingos dvasinės būtybės, užtikrintai nežino beveik niekas. Rasos darbuose tematome apdarus, kuriais jie pasirodė autorės dėmesingoms akims, o mūsų žvilgsniams materializavo daugiavalandinis kūrėjos darbas. Ir galime paskaityti dedikaciją, kokiam žmogui jie skirti.

Kaip senaisiais laikais – kai moterys aprengdavo savo artimiausios aplinkos žmones, o dievdirbiai kurdavo savo bendruomenei. Personalizuotas, į asmenį fokusuotas kūrimo judesys atrodo priešingas profesionaliajai kūrybai – šioji dažniau kreipiama nesuinteresuotos, objektyvesnės estetikos link. Tačiau Rasos darbai – nors ne menininkės tekstilininkės kuriami, yra tolimi tiesiog rankdarbinei saviraiškai, kai savai buičiai neriamos servetėles ar mezgami šalikai. Ryškus ir savitas jų pasaulėvaizdis – monumentaliai santūrus ir drauge trykštantis būties džiaugsmu ir formų apstybe – kviečia išvysti jame taikomosios ir vaizduojamosios dailės funkcijų lydinį, daugelio lygmenų harmonizavimo, vienijimo judesį.

Jūržolių angelas. / Organizatorių nuotr.

R. Rožinskienė turi gerą tekstilės meno pojūtį, taip artimą gelminei moters savasčiai, o sėkmės jos kūrybiniams procesams ir rezultatams prideda subalansuoto komponavimo jausmas, daugybės elementų suderinimo pajėga – tad vis vėlesniuose kūriniuose matyti, kaip tobulėja angelų siluetai, grakštėja linijos ir vizualinė ritmika, grynėja spalvų kalba.

Stabčiojant ties kiekvienu angelu, vis įdomiau matyti, kaip atlasuose ir aksomuose, lininiuose ir senuose audiniuose, nėriniuose ir karoliukuose subanguoja įvairiausių stichijų galios, atplukdydamos į mūsų pasaulį angeliškus pavidalus. Kartais jie panašūs į jūrų deives su gintarais drabužių tinkluose, kitąkart primena karališkas būtybes prabangiomis sukniomis ar šamanus gaivališkais gamtos apdarais... Jie kalba vis kita kalba ir vis kitas istorijas, bet visada vertybiškai orientuodami ir susisiekdami su gelminiais jausmų ežerais. Dalydamiesi patirtimi, kaip kasdienybės staklėmis austi savo dieviškąjį „dabar“.

R. Rožinskienės visata kuriama plazdenant mylinčio ir atgaivinančio rūpesčio audeklams – su kūrybiniu įkarščiu ir žmogišku sąžiningumu autorė rengia savo pasaulį ir jo žmones. Suteikdama psichologinės, dvasinės išminties ir meilės apdarą – saugantį, šildantį, auginantį. Tad ją tikrai supras Motinos, Mokytojos, Žynės ir Mylinčiosios. Angelų išmintimi ji nori apgaubti ir kitus žiūrinčiuosius, atverdama suvokimui apie žmogaus siekius, ribas ir grožį. Ir mokydama puošti svajones – bent savo širdies tyloje.

Kas? R. Rožinskienės koliažo darbų paroda „Ką kalba angelai...“

Kada? Veikia iki kovo 1 d.

Kur? Gelgaudiškio dvaro rūmuose (Parko g. 5, Gelgaudiškis, Šakių r.)