Po apsilankymo filmavimo aikštelėje rašytoja sako, kad iš to, ką pamatė, sprendžia, jog filmas bus geresnis nei knyga.

Savaitę Lietuvos pajūryje praleidusi rašytoja R. Šepetys sako, kad apsilankymas filmavimo aikštelėje suteikė daug gerų emocijų, nes tai, ką ji rašydama galvojo, o kaip pati sako, svarbiausia, ką jautė, labai tiksliai atkuriama filme.

„Dauguma rašytojų jaudinasi, kai ekranizuojamas jų romanas, nes jie bijo, kad tai, ką jie įsivaizdavo, o dar svarbiau – ką jautė širdyje, nebus perteikta ekrane, nes tai kas kita. Bet man kaip tik personažai atitiko tuos, kuriuos įsivaizdavau, čia būtent tokios vietos, kaip įsivaizdavau – viskas atitinka. Tam turiu tik tokį paaiškinimą – režisierius Marius Markevičius, operatorius Ramūnas Greičius, prodiuseris Žilvinas Naujokas – lietuviai, tai – taip pat ir jų istorija, jie mato taip, kaip aš.

Kaip sakiau jau daug kartų, tai – ne mano istorija, aš tiesiog ją užrašiau. Man, kaip autorei, negali būti nieko geriau kaip matyti filmą tokį, kokį įsivaizdavau, kol rašiau. Šiuo atveju, nors rizikinga taip sakyti, bet manau, kad filmas bus geresnis nei knyga“, – prognozuoja R. Šepetys.

R. Šepetys knyga išleista daugiau nei 50 šalių, o Jungtinėse Valstijose įtraukta į privalomos literatūros jaunimui sąrašą. Knygą ekranizuoti norėjo nemažai kino kūrėjų, sako R. Šepetys, tačiau visiems ji keldavo vieną sąlygą, kurios jie negalėję įvykdyti.

„Norėjau tik vieno – kad filmas būtų filmuojamas Lietuvoje. Daug žmonių Holivude, kurie norėjo ekranizuoti knygą, sakė, kad tai neįmanoma. Norėjau, kad žiūrovai visame pasaulyje išvystų Lietuvos istoriją, kuri būtų nufilmuota Lietuvoje. Ir ne tik tai, bet dar ir su lietuvių kūrėjais, operatoriumi, šviesų, kostiumų dailininkais, prodiuseriais. Lietuva, nors ir maža šalis, bet joje yra talentingų žmonių ir norėjau, kad juos pamatytų pasaulis“, – atskleidžia rašytoja.

Romane pasakojama į Sibirą ištremtos paauglės ir jos šeimos istorija. Palangos paplūdimyje buvo filmuojamos pagrindinių herojų jaunystės dienos, Nidos kopos virto dykynėmis prie Laptevų jūros. Čia, Nidoje, buvo filmuojama ir vasario mėnesį, tačiau rašytoja apsilankymui pasirinko šiltesnį metų laiką.

„Mirštu, kaip noriu pamatyti baigtą filmą, skaičiuoju dienas, negaliu sulaukti, kada publika visame pasaulyje pamatys ir sužinos tai, ką žinau aš, kokia tai įkvepianti istorija. Juk tam padaryti nėra galingesnio būdo kaip kinas“, – nekantrauja R. Šepetys.

„Tarp pilkų debesų“ bus baigtas filmuoti birželio viduryje, o kino teatrus pasieks 2017-aisiais.