Pereiti į pagrindinį turinį

Ragana apie Žolinę: pamirštos deivės, senosios lietuvių tradicijos ir pranašystės skaitytojams

2024-08-15 02:00

Lietuva švenčia vasaros šventę – Žolinę. Portalui kauno.diena.lt apie Žolinės tradicijas pasakojo anksčiau apie Jonines kalbėjusi lenkų ragana.

„Vasara pamažu eina į pabaigą, mes pastebime vis daugiau ir daugiau dovanų, kurias mums dovanoja žemė“, – teigė ragana, slapyvardžiu Uriens Tiranna.

Kai kuriose kultūrose, rugpjūčio pradžioje minimos šventės, siejamos su pirmuoju derliumi: džiaugiamasi maistu, vaisiais, žolelėmis. Tačiau lietuviai šią šventę mini rugpjūčio 15 dieną, o ją vadina Žoline.

Senosios deivės

„Pasak lietuvių folkloro, buvo deivė Žemyna, gimusi iš pagrindinių elementų. Ji yra tarsi visą žemę simbolizuojanti būtybė. Dažnai ši – vaizduojama kaip labai mylinti, moteriška deivė, globojanti visus gyvus padarus. Ji užtikrina derlingą žemę, rūpinasi augalais, gyvūnais, žmonėmis. Tai kiek panašu į romėnų deivę Terra arba graikų Gaia. Žemyna kaip vaisingumo deivė, atsakinga ir už pasėlius, gėles. Kadaise šie dalykai užtikrindavo žmonių gerovę, todėl ši šventė ir gavo tokį vardą – Žolinė“, – pasakojo U. Tiranna.

Žemės deivei aukomis žmonės tarsi dėkodavo už tai, ką ji mums suteikia

Moteris aiškino, kad senais laikais, kai buvo kuriami mitai ir legendos apie Žemyną, žmonėms turtą ir kraudavo būtent žemiškos gėrybės: gyvūnai, sėklos, augalai ir visa kita, kas padėdavo išgyventi šaltas žiemas.

Žinoma, lietuviai šiai deivei ir aukodavo.

„Žemės deivei aukomis žmonės tarsi dėkodavo už tai, ką ji mums suteikia. Aukos būdavo įvairios: duona, grūdai, žemiškos gėrybės. Ritualai vykdavo laukuose, miškuose, šventose giraitėse, prie šaltinių, vietose, kurios simbolizavo sąsajas su žeme. Šia švente būdavo paminimas ir saulės ciklas, po Žolinės – šios vis mažiau. Tai ženklas, kad jau metas nuimti derlių ir ruoštis artėjančiam rudeniui“, – teigė ragana.

Lietuviai turi daug įdomių tradicijų, kai švenčiama Žolinė. Tiesa, kai kurios iš jų pasikeitė, kai Lietuva buvo apkrikštyta ir tapo katalikiška valstybe. Vietoje Žemynos dabar žmonės garbina Mergelę Mariją.

Senovės ritualai ir aukos

Tačiau Žolinės minėjimas, kai džiaugiamasi žolelėmis ir gėlėmis, daug nepasikeitė. Pasak moters, per šventę Žemynai lietuviai aukodavo pirmuosius nuskintus vaisius. Tikėta, kad palaiminti augalai turi saugančių ir gydančių savybių, lygiai kaip ir senoji deivė. Dabartiniais laikais, kaip ir minėta, šie gebėjimai priskiriami Mergelei Marijai.

„Ruošdamiesi Žolinės šventei, lietuviai eidavo į laukus, proskynas, miškus ir rinkdavo pačias gražiausias gėles, gardžiai kvepiančias žoleles, subrendusius grūdus. Tuomet iš surinktų gėrybių žmonės pindavo puokštes, kurios simbolizavo žemės derlingumą ir dėkingumą Žemynai.

Puokštes lietuviai nešdavo į šventas giraites, prie šaltinių, ten, kur tikėta, kad deivės energija – stipriausia. O štai, išaušus Žolinės rytui, bendruomenės rinkdavosi tose šventose vietose ir kuo aukščiau iškeldavo savo pintas puokštes.

Girdėdavosi dainos ir maldos prašant Žemynos ir toliau prižiūrėti, palaiminti žemes. O štai, vyriausieji atlikdavo svarbų vaidmenį – jie vadovaudavo ritualui, dalijosi sukaupta išmintimi, laimindavo surinktas žoleles ir gėles šventu vandeniu, taip tarsi iššaukdami deivės Žemynos galias, kad augalai įgytų gydančių, saugančių savybių“, – pasakojo U. Tiranna.

Tradiciškai tokias puokštes žmonės laikydavo namuose, kad apsisaugotu nuo piktųjų dvasių, ligų, stichinių nelaimių. Kai kurios legendos teigia, kad šios puokštės apsaugodavo namus per audras, jog į juos netrenktų žaibas.

Žoles taip pat naudodavo arbatai, prausiantis ar kompresams, gydant įvairius skausmus ar negalavimus.

Pasak raganos, yra nemažai istorijų apie staigius išgijimus, kurie siejami su šių žolių naudojimu. Kai kurie mitai byloja, kad pagal tai, kokios kokybės būna per Žolinę surinktos gėrybės, koks oras būna tądien, galima nuspėti kitų metų derlių.

Geras derlius per Žolinę buvo suprantamas kaip geras ženklas, o jei oras būdavo prastas, ar derlius – varganas, tai jau reikšdavo ateinantį sunkmetį.

Mažesniuose miestuose ir kaimeliuose tikėta, kad dievai ir deivės per Žolinę lankosi žemėje ir apsistoja laukuose. Žmonės labai bijojo juos supykdyti ar suerzinti, todėl laukuose palikdavo duonos, gėlių, druskos. Taip esą užtikrindavo dievų malonę visai bendruomenei.

O štai vyriausieji atlikdavo svarbią rolę – jie vadovaudavo ritualui

Žolinė šiais laikais

Moters teigimu, šiandien Žolinė išlieka svarbia ir gražia švente. Jos metu nebūtina rinktis, – galima pagerbti ir senovės deivę Žemyną, ir Mergelę Mariją.

„Tai metas, kai reikia viską apmąstyti, pajausti jungtį su žeme, dieviškumu ir bendruomene. Žolinė yra šventė, skirta parodyti dėkingumą, vienybę, pažymi gyvenimo rato ciklus, verta saugoti tokį turtingą kultūrinį palikimą Lietuvos ateities kartoms“, – sakė U. Tiranna.

Kai kuriuose miestuose vyks mugės, kur bus parduodama vietinė produkcija, rodomi amatai, galima skanauti tradicinių patiekalų. Tokie renginiai visada stiprina bendruomenę. Dažnai ten galima išgirsti ir liaudiškos muzikos. Tradiciniai šokiai ir dainos atlieka labai svarbų vaidmenį per tokias šventes. Žinoma, jei neturite laiko, galite švęsti savaip.

Kai kurie užsiėmimai gali padėti paminėti Žolinę, tačiau nereikalauti daug laiko ar pastangų.

Ragana pažymi, kad minėtų puokščių rišimas gali būti puikus užsiėmimas. Sutelkus šiek tiek dėmesio galima sukurti tikrai gražių, simboliškai svarbių puokščių. Esą tai padės jums susijungti su gamtos energijomis, puoselėti tradicijas.

„Žinoma, Žolinės centre yra ir valgymas kartu, su visa šeima. Per šią šventę ant stalų įprasta matyti šviežią, šiam sezonui deramą maistą, kuris siejamas su nuimtu derliumi. Dažniausiai tai būna šviežia duona, sūris, šviežios daržovės, kepiniai. O jeigu iškelsite iškylą lauke, susijungsite su gamta dar labiau“, – pastebi moteris.

„Žinoma, namus galima puošti gėlėmis, žolelėmis, taip sukursite malonią, šventinę nuotaiką“, – pridūrė U. Tiranna.

Ką skaitytojams žada kortos?

Ragana sutiko pasiteirauti kortų, ką šios sako, ar pranašauja portalo kauno.diena.lt skaitytojams.

„Nusprendžiau traukti tris kortas. Dvi bus pranešimai iš Visatos, specifiškai apie ateinantį mėnesį, o likusi nulems burtą, kuris jums bus naudingas.

Pirmoji korta, kurią ištraukiau yra vadinama „Visišku Pasinėrimu“. Ji pataria visiems pasinerti į savo mylimas veiklas, gyvenimo siekius.

Galbūt tai darbo projektas, hobis, asmeninis noras, dabar yra pats metas tam visiškai atsiduoti. Taip atversite duris pokyčiams, pažinsite naujas savo asmenybės puses, užpildysite tuštumas, kurių net nejautėte.

Nusprendžiau traukti tris kortas

Jūsų darbas ne tik bus sėkmingas, tačiau ir suteiks gyvenimui prasmę. Atsiduokite tikslams 100 proc., tuomet viskas išsipildys savaime, pačiais geriausiais būdais.

Antroji korta, kurią ištraukiau, vadinama „Vaškuotas Mėnulis“. Ši korta simbolizuoja asmeninį augimą, didėjantį gyvenimo greitį.

Ši korta sako, kad ir ką darote, darote teisingai, einate tinkamu keliu. Kai jausite, kad viskas aplink jus įgauna pagreitį, neišsigąskite, darykite savo toliau. Jūsų įdėtos pastangos pamažu duos vaisių, greitai matysite aiškų rezultatą. Aiškiai laikykitės savo ketinimų ir dirbkite toliau“, – mokė U. Tiranna.

Burtai

Trečioji korta, kurią ištraukė ragana, parodė, kokį burtą ši pamokys.

„Korta vadinama „Baimės Išvaikymas“. Ji skatina jus suvaldyti savo baimes, dėl kurių neišvystote potencialo. Dažniausiai būtent baimė mums ir neleidžia susitelkti į savo norus, tikslus. Metas mesti šalin visas dvejones. Būkite drąsūs, į priekį eikite pasitikėdami savimi.

O kerai – štai kokie: jeigu jums kažkoks tikslas ar projektas kelia didžiulį stresą, galite įsigyti akmenį, kuris prišauks jums sėkmę: peridotą, nefritą arba citriną.

Raganos trauktos kortos, asmeninio archyvo nuotr.

Atsisėskite ant grindų, sukryžiuokite kojas ir giliai įkvėpkite devynis kartus. Pasiimkite akmenį į rankas ir kartokite: „Tas, kas atėjo iš dangaus, įeikite į mane. Koks Mėnulis buvo pilnas, toks esu ir aš. Keliauju su šia šviesa, didele ir ryškia. Tegul taip ir būna.

Pakartokite tai bent šešis kartus, kol pajausite, kad energija iš akmens persidavė jums“, – mokė U. Tiranna.

Apibendrinimas

Moteris sakė, kad Visata jus veda už rankos ir nori, kad šoktumėte į savo aistras ir projektus. Pirmoji korta atskleidė, esą visiškas atsidavimas savo veiklai suteiks pasitenkinimą ir prasmę gyvenimui.

Antroji korta parodė, kad bendros energijos įgauna pagreitį, dėl to jūsų pastangos virsta į kažką tikro, – bus pasiektas progresas.

O galiausiai trečioji korta primena, kad reikia paleisti savo baimes ir nepasitikėjimą, nes tai jums trukdo. Siekite tikslų pasitikėdami, žinokite, kad savo pusėje turite Visatos energijas ir tinkamą pagreitį.

„Kai jau pasinersite į savo veiklą, prisiminkite, kad baimė yra barjeras. Pašalinkite baimes ir matysite, kaip jūsų svajonės pradeda pildytis“, – užtikrino U. Tiranna.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Antanas

Ragana - "reginčioji", žyniuonė-gydytoja. Nėra tokios ligos, kurios ji neišgydytų. BĖda tame, kad dažna liga yra kitų dievų (gamtos galių) bausmė mums už- nedorus darbus. Tokiu atveju Ragana (etiniais sumetimais) negali kištis į tą reikalą ir gydyti nesiima. Giltinė - mirimo proceso prižiūrėtoja, mirusojo sielą perduoda Mirusiųjų Pasaulio valdovui - Vėlinui. JI, lemties deivės - Laimos - sesuo ir galutinai užbaigia sesers darbus su kiekvienu asmeniu. Vėlinas - Mirusiųjų pasaulio valdovas, itin tamsus ir paslaptingas, bei sunkiai pažinus. Kažkada Baltų panteone jie buvo normalūs dievai, tik gal kiek ne itin malonių funkcijų prižiūrėtojai. Krikščionybęs laikais - sudemoninti, degraduoti į "piktųjų dvasių pasaulį". Apie juos gana išsamiai aprašė Marija Gimbutienė.
0
0
Visi komentarai (1)

Daugiau naujienų