- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Rudenį Lietuvos atlikėjai rengia muzikinę dedikaciją litvakui Leonardui Cohenui
-
Rudenį Lietuvos atlikėjai rengia muzikinę dedikaciją litvakui Leonardui Cohenui
-
Rudenį Lietuvos atlikėjai rengia muzikinę dedikaciją litvakui Leonardui Cohenui
-
Rudenį Lietuvos atlikėjai rengia muzikinę dedikaciją litvakui Leonardui Cohenui
-
Rudenį Lietuvos atlikėjai rengia muzikinę dedikaciją litvakui Leonardui Cohenui
-
Rudenį Lietuvos atlikėjai rengia muzikinę dedikaciją litvakui Leonardui Cohenui
-
Rudenį Lietuvos atlikėjai rengia muzikinę dedikaciją litvakui Leonardui Cohenui
-
Rudenį Lietuvos atlikėjai rengia muzikinę dedikaciją litvakui Leonardui Cohenui
-
Rudenį Lietuvos atlikėjai rengia muzikinę dedikaciją litvakui Leonardui Cohenui
-
Rudenį Lietuvos atlikėjai rengia muzikinę dedikaciją litvakui Leonardui Cohenui
-
Rudenį Lietuvos atlikėjai rengia muzikinę dedikaciją litvakui Leonardui Cohenui
-
Rudenį Lietuvos atlikėjai rengia muzikinę dedikaciją litvakui Leonardui Cohenui
Vilnius pirmasis pasaulyje pastatė skulptūrą pasaulinio garso litvakui – dainų autoriui ir atlikėjui, poetui ir novelistui Leonardui Cohenui, nors dainininkas Lietuvoje, savo senelių žemėje, niekada nesilankė. Jei legendinis atlikėjas būtų gyvas, ateinantį rudenį jam būtų sukakę 90 metų.
Būtent šiam L. Coheno jubiliejui geros muzikos ekspertai „Bardai LT“ kartu su žymiausiais šalies atlikėjais nusprendė paskirti muzikinę dedikaciją, kurią pavadino „Dainos bokštas“.
Lapkritį keturiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Palangoje – numatyti koncertai, kuriuose legendos dainas atliks Vladas Bagdonas, Česlovas Gabalis, Lina Rastokaitė, Raminta Naujanytė-Bjelle, Marius Jampolskis ir Andrius Bialobžeskis.
Atlikėjams pritars dirigento Vytauto Lukočiaus surinkta ritmo grupė, o koncertų režisūra pasirūpins poetas, rašytojas ir režisierius Alvydas Šlepikas.
Česlovas Gabalis. „Bardai LT“ archyvo nuotr.
„L. Cohenas yra reiškinys, jo muzikinis palikimas rezonuoja ir jaudina, jo žemas balsas gydo – ramina, įkvepia, užburia. Man jis – tikras scenos magas, žavingas džentelmenas ir filosofuojantis vedlys, kuris paima už rankos ir kviečia į mistinę kelionę kartu“, – sakė viena iš muzikinės dedikacijos sumanytojų Alina Semionova.
Leonardas Cohenas. „Bardai LT“ archyvo nuotr.
Alina pasakoja pirmą kartą legendinį dainininką išgirdusi gal 13-os. „Nuo tada dainininkas likęs under my skin, lydi įvairiais gyvenimo laikotarpiais, gelbsti ir prikelia, – ji sako ir priduria, kad L. Coheno įtaka bardų muzikai, dainų autoriams ir muzikantams yra didžiulė.
To įrodymas – gausus dainininkų ir muzikantų būrys, noriai sutikęs dalyvauti „Dainos bokšto“ projekte. Didžiam kūrėjui jie nori nusilenkti, o klausytojams padovanoti neakivaizdinį pasimatymą su nuostabia Coheno muzika.
Raminta Naujanytė-Bjelle. „Bardai LT“ archyvo nuotr.
Pasaulinio garso litvako L. Coheno atminimas įamžintas Kanadoje, Klivlando rokenrolo šlovės muziejuje. Kanadoje užaugusio dainininko mama Maša Klonicki buvo Vilniaus rabino Solomono Klionicki dukra, Lietuvoje, Vilkaviškio rajone, gimęs ir dainininko senelis iš tėvo pusės.
Savo karjerą pradėjęs romanu „Žavūs nevykėliai“, vėliau L. Cohenas persikėlė į JAV, apsigyveno Niujorke. Legendinis bardas šiandien laikomas vienu ryškiausių ir didžiausią įtaką XX amžiaus antrosios pusės muzikai padariusiu kūrėju.
Vladas Bagdonas. „Bardai LT“ archyvo nuotr.
Už gyvenimo nuopelnus 2010 metais atlikėjas apdovanotas prestižiniu „Grammy“ apdovanojimu. Jo emocingos, jausmingos, aistros kupinos dainos skleidžia tai, kas svarbu ir šiandienos klausytojams.
Muzikinėje dedikacijoje, be abejo, nuskambės ir žinomiausia L. Coheno daina – baladė „Hallelujah“. Koncertai numatyti: lapkričio 14 d. – Šiaulių koncertų salėje „Saulė“, lapkričio 20 d. – Kauno VDU salėje, lapkričio 21 d. – Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje, lapkričio 23 d. – Palangos koncertų salėje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kino operatorių apdovanojimuose triumfavo J. Sičiūnas, M. Juodvalkytė
Lietuvos kino operatorių asociacijos apdovanojimuose „Ąžuolas 2024“ įvertinti geriausi kino meistrai, pagrindiniai apdovanojimai atiteko Juliui Sičiūnui, Mildai Juodvalkytei, už viso gyvenimo nuopelnus pagerbtas Arvidas Andrijus Baronas. ...
-
Gegužė – su poezijos žiedais
Tradiciškai Kaune šį savaitgalį jau 60-ąjį kartą prasidės tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2024“, kurį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga (LRS), Rašytojų klubas. Seniausio Lietuvos poezijos k...
-
2026 metais Tokijuje planuojama eksponuoti M. K. Čiurliono darbus
Po dvejų metų Japonijos sostinėje Tokijuje planuojama surengti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų parodą. ...
-
Klaipėdos universiteto profesorius ėmėsi meistrauti7
Klaipėdos universiteto profesorius Rimantas Balsys Etnokultūros centre atidarė savo medžio drožinių parodą „Tašau ir tėik“. Žemaičio mokslininko skaptuoti rakandai daugiausiai skirti pirčiai. ...
-
Molėtų savivaldybė su visuomenininkais įkūrė fondą Radvilų piliai Dubingiuose atkurti2
Molėtų rajone, Dubingiuose, ketvirtadienį įsteigtas fondas, kuris rūpinsis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų Radvilų pilies atkūrimu. ...
-
Pianistė M. Lozinskienė: miškas Kanadoje pilnas čiurlioniško misticizmo
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio drąsa būti kitokiu, novatorišku, jo talentas žvelgti į meną skirtingais rakursais, gebėjimas neriboti savo kūrybinių galių – šios Lietuvos genijaus savybės įveikia dešimtmečius, kultūri...
-
Motinos meilė. Ežero pokalbiai III
Skiriu savo mamai ...
-
„Romuvą“ užliejo mielumas3
Kawaii mados karalius Sebastianas Masuda savo kolekcijos pristatymui pasirinko neįprastą formatą ir modelius – „Romuvos“ kino teatro scena žengė mielumą įkūniję „Auros“ šokėjai. ...
-
Paskelbti „Sidabrinių gervių“ nominantai, tarp jų – „Tu man nieko neprimeni“
Ketvirtadienio vakarą paskelbti Lietuvos nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ nominantai, tarp jų lyderiauja režisierės Marijos Kavtaradzės filmas „Tu man nieko neprimeni“, Deimanto Narkevičiaus „Čiulbanti s...
-
Gediminaičių dinastijos vingius išnarstęs istorikas: visuomenė išalkusi neideologizuotos istorijos1
Kultūros istoriko Eimanto Gudo ir žurnalistės Žilvinės Petrauskaitės tandemui, rodos, lemta kurti bestselerius. „Neturiu nei noro, nei pašaukimo rašyti pažintines knygas, nes jose nėra fikcijos, mėgstu rašyti tiesą apie rea...