Kiekvienas režisieriaus Šarūno Barto filmas tampa ne tik lietuvių, bet ir pasaulinio kino ryškiu įvykiu. Kanų kino festivalyje startavęs jo naujausias darbas "Ramybė mūsų sapnuose" dabar pasiekė ir mus.

Prizų lietus

Š.Bartas yra labiausiai tituluotas dabartinės Lietuvos vaidybinio kino režisierius. Jau pirmas pilnametražis jo filmas "Trys dienos" (1992 m.) Berlyno kino festivalyje pelnė FIPRESCI (Tarptautinės spaudos asociacijos) ir Ekumeninės žiuri prizus. "Koridorius" (1994 m.) gavo FIPRESCI prizą Vienos kino festivalyje, C.I.C.A.E. prizą Turino mieste vykusiame Jaunojo kino festivalyje ir prizą Salonikose (Graikija). "Laisvė" (2000 m.) apdovanota "CinemAvvenire" prizu Venecijos filmų festivalyje. "Eurazijos aborigenas" (2010 m.) pelnė Rusijos Juodosios jūros kurorte Anapoje vykstančio festivalio "Kinošokas" pagrindinį prizą ir tris lietuviškais "Oskarais" vadinamas Sidabrines gerves.

Š.Barto kūryba susidomėta dar 1989 m., kai jis debiutavo dokumentiniu filmu "Praėjusios dienos atminimui". Šis jauno režisieriaus darbas buvo apdovanotas Amsterdamo dokumentinių filmų festivalio prizu. Anuo istorinio lūžio metu Š.Bartas įkūrė pirmąją Lietuvoje nuo valstybės nepriklausomą kino studiją "Kinema", kuri šiandien žinoma kaip autorinio kino citadelė. Labiausiai šį mūsų režisierių vertina prancūzų sinefilai. Netenka stebėtis, kad dabar su Š.Bartu mielai bendrauja prancūzų, portugalų, vokiečių prodiuseriai, padedantys kurti labai savitus Šarūno filmus, kuriuose režisierius dažniausiai atsisako aiškiai išreikštų žanro taisyklių, ignoruoja dialogus ir savaip naudoja tradicinės kino kalbos elementus.

Naujas kūrybos vektorius

Visi, kuriems bent šiek tiek žinoma Š.Barto kūryba, supranta, kad iš šio režisieriaus nereikia tikėtis lengvo reginio. Šiuos specifinius Š.Barto kūrybos aspektus nagrinėja prancūzų režisieriaus Guillaume‘o Coudray dokumentinis filmas "Šarūnas Bartas – vienas lauke karys" (2010 m.), kurį matėme Tarptautiniame Kauno kino festivalyje. Čia Š.Bartas pristatė ir savo filmą "Eurazijos aborigenas", kuris iš ankstesnės režisieriaus kūrybos išsiskyrė nauju vektoriumi, nukreiptu į tradicinius (vadinasi, ir labiau žiūroviškus) žanrus. Jame pats režisierius suvaidino narkotikų prekeivį Geną, kuris kaip reikiant pasibastė po pasaulį, bet dabar norėtų perbraukti savo nusikalstamą praeitį ir pagyventi ramiai.

Begalė kriminalinių filmų prasideda panašia situacija: pavojų išvargintas gangsteris nori pasitraukti į ramų gyvenimo uostą. Bet beveik visų tokių siužetų finalas irgi baigiasi tuo, kad kriminalinė praeitis sužlugdo galimybę padaryti staigų posūkį į laimingą ateitį. Taip atsitinka ir "Eurazijos aborigeno" herojui.

Filmas – išpažintis

Visai kitoks yra naujausias Š.Barto filmas "Ramybė mūsų sapnuose", kurio premjera šiemet įvyko Kanų kino festivalio programoje "Dvi režisierių savaitės" (joje nėra oficialaus konkurso, bet įvairios tarptautinės organizacijos deleguoja savo žiuri narius ir skiria nepriklausomus apdovanojimus).

Š.Barto filmai įvairiose Kanų programose dalyvavo keletą kartų: 1996 m. – "Mūsų nedaug", 1997 m. – "Namai", o 2005 m. –  "Septyni nematomi žmonės".

"Ramybę mūsų sapnuose" platinantis festivalis "Kino pavasaris" pateikia tokį filmo anonsą: "Istorija apie tai, kaip vieną vasaros dieną vyras, jo paauglė duktė ir draugė atvažiuoja į kaimą praleisti savaitgalį. Vyro ir jo jaunosios draugės santykiai sudėtingi. Šešiolikmetė vyro dukra sunkiai išgyvena suaugusiųjų santykių krizę, jaučiasi vieniša ir atstumta, gyvena savo paslapčių ir fantazijų pasaulyje. Nuo vaikystės ji draugauja su kaimiečiu berniuku, sodyboje leisdama su juo dienas. Vieną kartą berniukas iš medžiotojų pavagia medžioklinį šautuvą su optiniu taikikliu. Nuo tos dienos kaime prasideda drama. Pagrindinius vaidmenis sukūrė Šarūnas Bartas, jo dukra Ina Marija Bartaitė, gyvenimo draugė smuikininkė Lora Kmieliauskaitė ir aktorius Edvinas Goldšteinas."

Dabar kine atvira kino išpažintis – didelė retenybė. Tokiam aktui gali ryžtis tik labai stipri asmenybė.