Šią savaitę Seimas 119 balsų „už“ priėmė Kultūros ministerijos parengtą naujos redakcijos įstatymą.

Pasak ministerijos, peržiūrėti 2007 metais priimtą Dainų švenčių įstatymą reikėjo, kad jis labiau atitiktų šių dienų realijas ir būtų užtikrintas nepertraukiama dainų švenčių tradicija.

„Viena iš esminių priežasčių, kodėl nėra tvaraus ir sistemingo rezultato, o dainų švenčių tęstinumas nėra pakankamai aiškiai užtikrinamas – neaiškiai atidalytos funkcijos ir atsakomybės, nėra pakankamai apibrėžtos valstybės institucijų, užtikrinančių dainų švenčių tradicijos išsaugojimą, kompetencijos, funkcijos“, – pristatydamas projektą Seime anksčiau sakė kultūros ministras Simonas Kairys.

Nauju įstatymu įteisintas mėgėjų meno kolektyvų aprūpinimas tautiniais, archeologiniais, istoriniais kostiumais, muzikos instrumentais, mėgėjų meno kolektyvams bus suteikiamos kategorijos, juos bus galima skatinti ir pan.

Tarp institucijų, kurios dalyvaus rengiant dainų šventes, įtrauktos Užsienio reikalų ministerija – ryšiams su užsienio lietuvių meno kolektyvais, aukštosios mokyklas – jos sudaro sąlygas meno kolektyvų veiklai bei dalyvauti Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventėje „Gaudeamus“, kitose dainų šventėse.

Artimiausią Lietuvos dainų šventę planuojama surengti 2024 metais. Šiemet turėjusi vykti šventė nukelta dėl koronaviruso ribojimų pakeitus dainų švenčių kalendorių. Moksleivių dainų šventę planuojama surengti 2026 metais.

Lietuvos dainų šventės paprastai rengiamos kas ketverius metus liepos mėnesio pradžioje. Jose dalyvauja vidutiniškai po 30 tūkst. dalyvių.

Dainų ir šokių švenčių tradicijos Baltijos valstybėse 2003 metais įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.