Paminklas I. Šeiniui (tikroji pavardė Jurkūnas) pastatytas vietos bendruomenės, daugiausia – pedagogų, iniciatyva. Jį sukūrė skulptorius Henrikas Orakauskas.

Iš bronzos išlieta skulptūra vaizduoja žmogų, grįžusį į gimtinę. Rankoje jis laiko paukštę, anot skulptoriaus, tai – lyg Lietuvos siela, jo laukusi grįžtant. Kita ant peties tupinti paukštė – lyg žinia, siunčiama iš Švedijos, o narvelis – tartum likimas, laikomas rankose.

„Ignas Šeinius – vienas didžiausių Širvintų krašto šviesuolių. Jis daug davė ne tik Širvintoms, bet ir visai Lietuvai. Labai puoselėjo lietuvybę mūsų krašte. Be to, ir literatūroje jo indėlis didelis, tai bene vienintelis tikras impresionistas lietuvių literatūroje“, – BNS sakė Širvintų rajono savivaldybės atstovė spaudai Aušrinė Miliukaitė-Janovskienė.

Pasirengimas ir paminklo statyba užtruko apie trejus metus. „2013 metais susibūrė iniciatyvinė grupė, jai vadovavo buvusi lietuvių kalbos mokytoja Danutė Miliukienė, 2014 metais paminklo statybai pritarė Širvintų rajono savivaldybės taryba, paskelbtas paminklo idėjos konkursas“, – pasakojo A. Miliukaitė-Janovskienė.

Lėšų paminklui aukojo vietos žmonės, verslininkai, skyrė savivaldybė, Vyriausybė, moksleiviai buvo pagaminę atvirukų ir juos pardavinėjo. Skulptūros pagaminimo ir pastatymo sąmata siekė per 36 tūkst. eurų.

Paminklas stovės miestelio centre. Prie jo ves trys plytelės su moksleivių parinktomis gražiausiomis rašytojo citatomis apie laisvę, gimtąją kalbą ir žmogaus sielą.

Ignas Šeinius (1889–1959) – Širvintų rajone, Šeiniūnuose, gimęs rašytojas, rašęs lietuvių bei švedų kalbomis. Tikroji jo pavardė yra Jurkūnas, Šeinius – slapyvardis, pasirinkta pagal gimtojo kaimo pavadinimą.

I. Šeinius mokėsi Kaune, Sankt Peterburge, Maskvoje. 1915 metais jis buvo pasiųstas dirbti į Stokholmą Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti įgaliotiniu, vėliau paskirtas Lietuvos atstovybės Stokholme spaudos biuro vedėju, 1920–1921 metais dirbo Lietuvos atstovybėje Kopenhagoje, 1924–1927 metais – Lietuvos atstovu Skandinavijoje su rezidencija Stokholme. 1932 metais jis grįžo į Lietuvą, redagavo „Lietuvos aidą“, dirbo Klaipėdos gubernatūros spaudos patarėju, įsteigė ir redagavo dienraštį „Vakarai“. 1940 metais Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai I. Šeinius emigravo į Švediją, 1943 metais gavo Švedijos pilietybę, ten gyveno iki mirties.

Žinomiausi rašytojo kūriniai yra romanas „Kuprelis“ (1913 m.) ir grožinės memuaristikos kūrinys „Raudonasis tvanas“ (1940 m.).