Tai numatančias Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pataisas įregistravo Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis.

Projekte numatoma, kad Vyriausybė, jeigu reikia, kad kultūros paminklas būtų išsaugotas ir prieinamas visuomenei, turi teisę kultūros paminklus paimti visuomenės poreikiams. Įstatymo pataisomis  įtvirtintas procedūrinis paėmimo visuomenės poreikiams mechanizmas ir nustatoma, kad už visuomenės poreikiams paimamus kultūros paminklus yra teisingai atlyginama.

Jeigu kultūros paminklas yra privačiame žemės sklype, žemės sklypo paėmimas būtų sprendžiamas pagal Žemės įstatymo nustatytą tvarką.

Taip pat, siekiant įtvirtinti konstitucinėje doktrinoje nurodytas galimo nuosavybės ribojimo sąlygas, siūloma nustatyti išimtinius atvejus, kai kultūros paminklas paimamas visuomenės poreikiams. Tokia procedūra galėtų būti pritaikyta, jei nepaėmus kultūros paminklo visuomenės poreikiams kultūros paminklas gali būti sunaikintas arba bus pakenkta konkretiems, aiškiai išreikštiems ir reikšmingiems visuomenės interesams; visuomenės poreikiai objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas konkretus kultūros paminklas; yra išlaikytas proporcingumo principas tarp visuomenės poreikių ir kultūros paminklo savininko teisėtų interesų.

Valstybės pareiga yra užtikrinti aukščiausią apsaugą turinčių kultūros paveldo objektų apsaugą.

Įstatymo pataisomis įtvirtintos kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams inicijavimo ir sprendimo priėmimo procedūros, nustatant procesą inicijuojančios valstybės institucijos ir sprendimą priimančio subjekto – Vyriausybės funkcijas.

Visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo rinkos vertė būtų apskaičiuojama pagal pagrindinę turto naudojimo paskirtį, nustatytą iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Taip pat siūloma nustatyti, kad jeigu visuomenės poreikiams paimamas kultūros paminklas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, kultūros paminklo savininkui būtų atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos ir jam priskirtame žemės sklype nutraukimu ar jo apribojimu.

Įstatyme siūloma nurodyti  sąlygas, kai paimtas kultūros paminklas visuomenės poreikiams užregistruojamas valstybės vardu. Siūloma, kad kultūros paminklo savininkas turėtų pasirašyti kultūros paminklo perdavimo-priėmimo visuomenės poreikiams aktą ir valstybės institucija perveda akte nurodytą atlyginimo sumą į kultūros paminklo savininko nurodytą sąskaitą.

Pasak įstatymo pataisas  įregistravusio V. Juozapaičio, jos  atitinka Konstitucijos nuostatas ir konstitucinę doktriną.

Šiuo metu, Kultūros vertybių registro duomenimis, yra įregistruota apie 30 tūkst. kultūros paveldo objektų, iš kurių apie 2 tūkst. kultūros paveldo objektų turi kultūros paminklo statusą.

Todėl, kaip nurodoma dokumento aiškinamajame rašte, „valstybės pareiga yra užtikrinti aukščiausią apsaugą turinčių kultūros paveldo objektų apsaugą, t. y. jeigu reikia, kad kultūros paminklas būtų išsaugotas ir prieinamas visuomenei, turi teisę tokį kultūros paminklą paimti visuomenės poreikiams“.