Mokėsi savarankiškai
Daiva pasakoja, kad nuo mažų dienų mėgo užsiimti įvairiais rankdarbiais, – piešė, lipdė, vėliau mokėsi nerti ir megzti. Pirmuosius žingsnius kurdama lėlytes irgi žengė vaikystėje.
Dabar įspūdingus suvenyrus kurianti pašnekovė teigia, kad lėlyčių gamyba iš pradžių buvo smagus laisvalaikio užsiėmimas, kuriuo susidomėjo pamačiusi įrašą internete.
„Internete pamačiau kaproninę lėlytę – raganaitę, kuri labai patiko. Panorau pati tokią pasidaryti, ieškojau informacijos. Ilgai užtruko, kol pavyko padaryti kažką panašaus“, – prisimena pašnekovė.
Tos raganaitės ir buvo pirmosios Daivos sukurtos lėlės. Ji pripažįsta, kad prireikė nemažai bandymų, kol pati išmoko gaminti šias kruopštumo reikalaujančias lėles.
„Kai pasižiūriu į savo anksčiau gamintas lėlytes, ima juokas. Ilgai teko dirbti, kol išėjo kažkas panašaus į lėlę. Žiūrėdavau pamokas internetu, siūdavau, nepavykus padėdavau į šalį, tačiau vis sugrįždavau ir bandydavau iš naujo, kol pavyko“, – nestokojo užsispyrimo pašnekovė.
Nelengvas darbas
Iš pradžių savo sukurtas lėlytes ji dovanodavo artimiesiems ir kolegoms, paskui pabandė jų pasiūlyti ir kitiems. Pačios nuostabai, rankdarbiai sulaukė susidomėjimo.
„Kartą nusprendžiau nuvažiuoti į mugę Vilniuje ir parduoti pačios pagamintų žaislų. Sulaukiau pagyrų, visiems pamačiusiems jie padovanojo šypsenų“, – prisimena padrąsinimo sulaukusi lėlių kūrėja.
Tuomet sukūrė ir feisbuko paskyrą „Lėlių namai (kaproniukai)“. „Čia galima pamatyti mano gaminamų lėlių“, – pristato Daiva.
Ilgainiui ši veikla taip įtraukė, kad jai ėmė skirti kone visą laisvą laiką. Juokauja, kad dabar kurti lėles – tarsi antras darbas. Tiesa, pripažįsta, kad gaminti lėles iš sintepono ir kaprono – nelabai paprasta.
Iš sintepono reikia suformuoti proporcingą veidą, tuomet padaryti nosytę, žandukus, lūpytes, – dirbi kaip skulptorius.
„Iš sintepono reikia suformuoti proporcingą veidą, tuomet padaryti nosytę, žandukus, lūpytes, – dirbi kaip skulptorius. Paskui naudoju kosmetiką – Tai makiažas, plaukų lakas makiažui užfiksuoti. Drabužėlius irgi kiekvienai reikia pasiūti“, – vardija darbus Daiva.
Dviejų vienodų lėlyčių, anot kūrybiškos moters, sukurti neįmanoma – kiekviena išeina su savo nuotaika, emocija, charakteriu, kiekviena kuo nors kitokia.
Kiek užtrunka pagaminti tokią lėlę? Pasak Daivos, jei gamini vieną – pakanka dienos. Tačiau, kad nebūtų nuobodu, ji dažniausiai gamina iškart kelias, tad užtrunka ilgiau. Jei ne kasdien šiam užsėmimui gali skirti laiko, lėlytę ir ir savaitę gamina.
Nepaliauja mokytis
Idėjų Daiva sako randanti internete, pamačiusi kokią nors nuotrauką. Pasitaiko, kad žmonės patys nuotrauką atsiunčia norėdami užsisakyti lėlę, panašią į konkretų žmogų.
Ji vis nenustoja mokytis. Štai dabar planuoja išmokti gaminti žaislinį arklį, nes pagal kinų horoskopą artėja Arklio metai.
Kad ir kiek laiko užimtų ar kruopštaus darbo pareikalautų šių lėlių gamyba, viską atperka žmonių reakcija – šypsena. „Šios lėlytės visiems patinka. Visada sulaukiu labai daug šypsenų“, – sako Daiva.
Džiugina, kad apie jos rankdarbius sužino vis daugiau žmonių, o užsakymų sulaukia ir iš kitų pasaulio šalių – Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Airijos, Anglijos.
Daivos namuose taip pat yra jos kurtų lėlių: naminukas saugo namus, mergaitė „renka“ maišelius, o žaislinei raktinei patikėti namų raktai. Idėjų, kokių dar lėlyčių galima sukurti, sako, netrūksta, priemonių turi prisipirkusi, o štai laiko toms idėjoms įgyvendinti vis trūksta.
Naujausi komentarai