Su kosmine kelione lyginamoje parodoje – 78 menininkų daugiau nei 130 kūrinių. Tarp jų – ir trys M. K. Čiurlionio darbai: „Rex“ (1909), „Naktis“ (1905) ir „Naktis. Etiudas“ (1904/1905). Tai vienintelis Lietuvos menininkas, kurio paveikslai šioje parodoje pristatomi kartu su garsiausių menininkų: V. van Gogho, Kazimiro Malevičiaus, Edvardo Muncho, Vasilijaus Kandinskio, Paulio Klee ir kitų darbais.

Arlyje eksponuojamas ir V. van Gogho šedevras „Žvaigždėta naktis“ (Arlis, 1888 m.), paprastai saugomas Orsė muziejaus kolekcijoje. Pirmą kartą po beveik 136 metų į Arlį atvežta drobė eksponuojama vos už kelių metrų nuo jos sukūrimo vietos. Nors paroda veiks iki rugsėjo 8 d., pastarasis V. van Gogho darbas eksponuojamas iki rugpjūčio 25-osios.

Parodoje „Van Gogas ir žvaigždės“, kurią kuruoja Jeanas de Loisy ir Bice Curigeris, atsižvelgiama į unikalią XIX a. antrosios pusės atmosferą literatūros ir mokslo srityse. Tiek to meto menininkai, tiek mąstytojai išpopuliarino astronomiją per Victoro Hugo ir Julio Verno literatūros kūrinius. Tuo pat metu dailininkai Jeanas-François Millet’as, Camille’is Corot ir Jamesas McNeillas Whistleris buvo susižavėję nakties, aiškios žvaigždžių šviesos vaizdais ir žiniomis apie kosmosą.

Organizatorių nuotr.

Šios naktinės scenos įtaka buvo labai didelė ir tai atsispindi vėlesnių menininkų, tokių kaip E. Munchas, Augusto Giacometti, Robertas Delaunay, Františekas Kupka, K. Malevičius, Georgia O’Keeffe, Helen Frankenthaler ir kitų parodoje pristatomų asmenybių darbuose. Tačiau V. van Gogho žvaigždžių tyrinėjimas yra ne mažiau ypatingas – iš tikslaus žvaigždynų išdėstymo jo paveiksluose žinoma, kad garsusis olandų tapytojas jas kruopščiai tyrinėjo, įsivaizdavo žvaigždes kaip mirusiųjų prieglobstį. Šis tikėjimas, kuris XIX a. viduryje buvo plačiai paplitęs paramokslinėje literatūroje, taip pat turėjo įtakos jo amžininkams, tokiems kaip Akseli Gallen-Kallela, Odilonas Redonas, Jamesas Ensoras, Wenzelis Hablikas ir M. K. Čiurlionis.

Susižavėjimas naktimi išliko ir šiuolaikiniame mene, kur jis įgavo įvairių formų. Tony Craggo, Alicjos Kwade, Anselmo Kieferio, Mariko Mori, Gilliano Bretto, Alfredo Smitho, Dove Allouche, Yveso Kleino, Lee Bontecou ir kitų autorių darbai taip pat įtraukti į šią kosminę kelionę.

Organizatorių nuotr.

2014 m. Arlyje atidarytas V. van Gogho fondas skirtas vienam svarbiausių postimpresionizmo srovės atstovui ir jo kūrybos įkvėptiems šiuolaikiniams dailininkams. Fondas aktyviai bendradarbiauja su valstybinėmis ir privačiomis kolekcijomis. XV a. statytame komplekse, kuriame būta prestižinės privačios rezidencijos, vėliau – Prancūzijos nacionalinio banko, įsikūrusiame fonde po rekonstrukcijos buvo sukurta daugiau kaip 1 000 kv. m parodų erdvė.

Be Hagos, Antverpeno, Paryžiaus, Arlis buvo tarp tų miestų, kuriuose V. van Goghas praleido ryškius savo gyvenimo etapus ir kuriuose rado temų savo kūrybai. Tapydamas urbanistinius objektus ir landšaftą jis įamžino Arlio kasdienybę: tiltus, Ronos upę, miesto sodą.