Smagu – saugome medžius, o ir planšetė su keliais šimtais kūrinių nevargina savo svoriu. Vis gi, užsukę į knygyną, visuomet susimokame už naują, ar net gi seną knygą, o internete ieškome nemokamų grobių. Dažnai – nelegalių. Juk kam mokėti, jeigu galima nemokėti?

Skirtingose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad elektroninėse skaityklėse nelegaliai atsisiųstų knygų procentas gali svyruoti nuo 20 (Jungtinė Karalystė) iki 60 (Vokietija) ar net šokiruojančių 90 (Nyderlandai).

Intelektinės nuosavybės apsaugos centro duomenimis, Lietuvoje veikia net 20 nelegalių e-knygų dalijimosi platformų, neskaičiuojant įvairių slaptų grupių socialiniuose tinkluose. Tokiose svetainėse populiariausi autoriai gali skaičiuoti iki kelių šimtų tūkstančių nelegalių parsisiuntimų. Pavyzdžiui, LR prezidento Valdo Adamkaus knyga „Paskutinė kadencija“ iki šių metų gegužės nelegaliai parsisiųsta buvo kiek daugiau nei 200 tūkst. kartų, Balio Sruogos „Dievų miškas“ bei Algirdo Kuzmos „Himalajai“ –  po 140 tūkst. kartų. Toliau populiariausių autorių sąraše rikiuojasi Agnė Jagelavičiūtė, Diana Jušmanovaitė, Algimantas Čekuolis ir kiti.

Kol mes džiaugiamės savo nemokama sėkme, autoriai, kurių kūrinius vagiame, lieka be atlygio ir motyvacijos kurti toliau. Natūralu, jog kartu su motyvacija drastiškai krenta ir naujai išleidžiamų knygų skaičius.

Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė sako, jog nuo 4580 pavadinimų knygų, išleistų 2008 metais, naujai išleidžiamų knygų skaičius sumažėjo iki 3272 pavadinimų 2016-aisiais. Vagystės internete – viena iš to mažėjimo priežasčių.

„Vagystė visada yra skriauda. Šiuo atveju vagiama iš skaitytojų, autorių, leidėjų. Leidėjas parduoda mažiau knygos egzempliorių, tad mažėja jo galimybės investuoti į naujas knygas, naują turinį, – pasakoja R. Elijošaitytė-Kaikarė. – Piratavimo mastai Lietuvoje yra didžiuliai, o tai kelia nepatogumų ir platesniam e-knygų rinkos atsiradimui: dažnai žmonėms atrodo, jog internete visas turinys turi būti prieinamas nemokamai, tad mokėti už internetinį turinį tiesiog nėra tradicijos. Dėl šios priežasties elektroninės knygos vis dar lieka nišine rinka.“

LLA vykdomoji direktorė teigia, jog būdų kovoti su vagystėmis internete yra, tačiau tam reikalingas aktyvus visų suinteresuotų organizacijų bendradarbiavimas, veiksmų turėtų imtis ir pati Vyriausybė – juk nelegalų turinį platinančios svetainės uždirba didžiulius pinigus, tačiau mokesčius slepia.

„Vienas iš būdų – mokestinės bazės peržiūra skatinant elektroninių knygų leidybą. Šiandien spausdintiems leidiniams taikomas sumažintas 9 proc.  PVM, o skaitmeniniams – standartinis 21 proc. PVM tarifas, – siūlo R. Elijošaitytė-Kaikarė. – Svarbus yra gyventojų švietimas, nuolatinis kalbėjimas apie intelektinio turinio vagysčių žalą – juk Lietuvoje piratavimo mastai vieni didžiausių pasaulyje. Taip pat, vagystės internete siejamos ir su nebaudžiamumu, tad visuomenės dėmesys, griežtesni įstatymai ir baudos taip pat galėtų šį reiškinį sumažinti.“

Ji sako, jog šiandien legalios knygų skaitymo platformos tampa vis paprastesnės ir patogesnės naudoti, o ir knygų pasirinkimas jose išties džiugina.

„Elektronines knygas leidžia daugelis leidyklų, savo išleistas popierines knygas pritaikydamos elektroninėms skaityklėms: „Alma littera“, „Baltos lankos“, „Eugrimas“, „Kitos knygos“. Leidykla „Naujas vardas“ leidžia išskirtinai tik elektronines knygas. Didelis elektroninių knygų pasirinkimas yra platformose skaitykle.lt, knygute.lt, milzinas.lt“, – savo legalių platformų pasirinkimais dalinasi LLA vykdomoji direktorė.