V. Valiušaičiui atstovauja šios profsąjungos advokatai.
Kaip teigiama pranešime, nurodyta darbo atleidimo priežastis yra fiktyvi, o tikrieji jo atleidimo motyvai – diskriminaciniai, susiję su V. Valiušaičio mokslinėje veikloje reiškiamais vertinimais ir pažiūromis į prieštaringai vertinamą 1941 metų birželio sukilimą bei istorines asmenybes, tokias kaip Kazys Škirpa, Jonas Noreika-Generolas Vėtra, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Juozas Lukša Daumantas, Juozas Brazaitis.
„Sukilimas karine prasme buvo nukreiptas prieš Sovietų Sąjungą, o politine prasme buvo nukreiptas prieš nacistinę Vokietiją. Todėl, kad vokiečius pastatė prieš faktą, vokiečiai atėję į Lietuvą rado suformuotą laikinąją vyriausybę, paskelbtą nepriklausomybę, funkcionuojančią valdžią ir dėl to jie buvo labai įsiutę, labai nepatenkinti, jie visokiais būdais stengėsi vyriausybę sukompromituoti. Čia yra Lietuvos laisvės kovų svarbi dalis, viena iš rezistencijos etapų prieš sovietinę okupaciją“, – BNS trečiadienį sakė V. Valiušaitis.
Birželio sukilimas buvo ginkluotas Lietuvių aktyvistų fronto vadovaujamas bandymas atkurti Lietuvos nepriklausomybę, prasidėjęs 1941 metų birželio 22 dieną Kaune, nacių Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą, tikintis, kad nacistinė Vokietija padės atkurti Lietuvos nepriklausomybę.
Šis sukilimas tiek visuomenėje, tiek tarp istorikų nėra vertinamas vienareikšmiai.
Jo metu paskelbta Lietuvos valstybės atkūrimo deklaracija, o Laikinoji vyriausybė siekė atkurti nepriklausomybę, tačiau tikslas liko neįgyvendintas nacių Vokietijai įvedus okupacinį režimą. Prieš sovietų valdžią kovojantiems partizanams vadovavo stichiškai susidaręs Vietinės apsaugos štabas. Kaune veikė 26, miesto apylinkėse – dar 16 partizanų būrių. Iš viso jie turėjo apie 3 400 kovotojų.
Birželio sukilimo įvykiai Lietuvos žydų atmintyje yra įsirėžę kaip jų tragedijos pradžia dėl panašiu metu prasidėjusių pirmųjų pogromų, tačiau, pasak istorikų, šių įvykių aklai susieti negalima ir būtina turėti galvoje sudėtingą to meto kontekstą, kai persipynė daugybė skirtingų veiksnių ir tragiškų nutikimų.
Tyrėjas taip pat pabrėžė, jog atleidimą ginčija dėl, jo nuomone, bibliotekos atliktų procedūrinių klaidų.
„Aš manau, kad buvo procedūriniai pažeidimai, kokiais motyvais, aš negaliu įtarinėti“, – kalbėjo V. Valiušaitis.
Anot profsąjungos pranešimo, bibliotekoje anksčiau stigo vyriausiųjų tyrėjų, jų skaičius pastaruoju metu padidėjo nuo 13 iki 20, ir ši problema spręsta priimant naujus darbuotojus arba perkeliant esamus iš visai kitų pareigų.
V. Valiušaičio teigimu, prieš atleidžiant iš darbo, jam formaliai buvo pasiūlyta užimti bibliotekininko pareigas, kurios iš esmės neatitinka jo kvalifikacijos.
Tuo metu Martyno Mažvydo biblioteka nurodo, kad V. Valiušaitis dirbo Informacijos politikos ir analitikos departamente, kuris tyrimų veiklų nevykdo.
Atlikus vidinį tyrimą, anot įstaigos, departamente buvo panaikinta perteklinė pareigybė, o V. Valiušaičiui atsisakius užimti kitas jam pasiūlytas pareigas, darbo sutartis buvo nutraukta suėjus įspėjimo terminui.
Biblioteka pabrėžia, jog tuo metu laisvų tyrėjų pareigybių kituose departamentuose nebuvo.
Šiuo metu bibliotekos generalinės direktorės pareigas eina Aušrinė Žilinskienė, jos laimėtas konkursas šiuo metu yra apskųstas ir nagrinėjamas teisme.
Naujausi komentarai