Ugniagesių gelbėtojų Šumacheris: „Tas paskendęs vaikas...“ Pereiti į pagrindinį turinį

Ugniagesių gelbėtojų Šumacheris: „Tas paskendęs vaikas...“

2012-02-19 13:46
Ugniagesių gelbėtojų Šumacheris: „Tas paskendęs vaikas...“
Ugniagesių gelbėtojų Šumacheris: „Tas paskendęs vaikas...“ / Artūro Morozovo nuotr.

Šuma arba Šumacheriu jį vadina todėl, kad greitai ir gerai važiuoja. Taip vairuoja 44-erių uginiagesys gelbėtojas Artūras Deksnys. Jis pats kuklinasi:  „Greitai važiuoju. O ar gerai – dar neaišku.“

– Ir seniai – taip?

– Vairuoju 23 metus, seniau dirbau Jonavos „Achemoje“. Kaune anksčiau važinėjau su seno „Iveco Magirus“ modelio automobiliu. Senu kaip ir aš. Gimiau 1967 m., o jis buvo 1963-iųjų laidos, be vairo stiprintuvo. Pamenu, kai pirmą kartą išvažiavau į įvykį, nubrėžiau automobilio šoną. Va toks iš manęs Šumacheris.

– Jūs taip pat laikotės prietaro – neblizginate batų?

– Aha, yra toks prietaras. Anksti ryte batų blizginti nereikia. Vos grįžus iš įvykio pildyti kelionės kortelę – taip pat nevalia, nors pildyti yra privaloma. Sakoma, kai užpildai, iškart vėl tenka išvažiuoti į įvykį.

– O jei važiuojant į gaisrą kelią perbėga juoda katė?

– Nebuvo to, manau, kad nereaguočiau. Nors gal ir tikiu, kad tai – blogas ženklas.

– Žmonės gatvėse, kaip mačiau, gaisrininkų automobilius praleidžia geranoriškai?

– Praleidžia. Svarbu, kad jie įvertintų situaciją: ar geriau sustoti, ar pavažiuoti į dešinę, kur palikti tarpą pravažiuoti. Labiausiai sutrinka moterys ir blaškosi arba iškart sustoja.

– Kokiu greičiu teko važiuoti mieste?


– 80–90 kilometrų per valandą. Lėkti tarsi išdegus akis negalima. Kartą važiavome Veiverių gatve, artėjome prie sankryžos su Europos prospektu. Visi sustojo, praleido, o mes kirtome prospektą. Tuo metu užsidegė žalia šviesa, o iš Europos prospekto dideliu greičiu prieš pat mus pralėkė automobilis. Trūko akimirkos, ir mes  ZIL-u būtume atsitrenkę į jį. Šiurpas apėmė. Viską lėmė akimirka. Sunkiausia, kai kyla gaisras daugiabučių rajone. Ten vakarais kiemai prigrūsti automobilių ir privažiuoti neįmanoma.

– Adrenalino vis trūksta? Ypač po atostogų?

– Gal ir yra poreikis. Kai po atostogų sugrįžti, iškart kitaip jautiesi.

– Kokią situaciją prisimenate šią akimirką?

– Stengiamės pamiršti... Skenduoliai... Kažkodėl jie būna tarsi boksininko pozoje. Sulenkta koja, rankos... Ir paskendęs mažas vaikas. Nespėjome... Ir vos liežuvį apverčianti iš girtumo jo nesaugojusi mama...

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų