Olgos kelias į Lietuvą nusitiesė per Lenkiją. Praleidusi ten keletą dienų, iliustruotoja, reklamų kūrėja gavo kvietimą atvykti į Vilnių. Šiandien jos vaikai – penkiolikmetis Jegoras ir dešimtmetė Zoja lanko ukrainiečių mokyklą Vilniuje, ji pati džiaugiasi pirmaisiais darbais Lietuvoje.

Vilnius jai labai patinka, tačiau menininkė visiškai tikra: vos baigsis karas, ji grįš į Kyjivą. Svarbu, kad būtų, kur grįžti – rusų raketos nuolat sproginėja šalia jų namų, kurie visai netoli šiluminės elektrinės.

„Gauname žinių iš Kyjivo, daugelyje namų nėra šviesos, vandens, miesto gyventojams nuolat tenka bėgti į slėptuves, kad ir kaip norėčiau grįžti, būtų sunku ten dirbti, o vaikams – mokytis“, – pasakojo ji apie savo gimtąjį miestą ir tuojau pat pasidžiaugia lietuvių pagalba. Jos bičiuliai Vilniuje iškart leidykloms ir reklamos agentūroms išsiuntė Olgos darbų aplanką. Netrukus atėjo ir pirmieji pasiūlymai.

Leidykla „Alma littera“ iliustruotojai iš Ukrainos pasiūlė kartu su rašytoju B. Bėrantu padirbėti prie knygos vaikams „Čiūčia ir Piratas. Laukiniai nuotykiai“. „Man tai buvo iššūkis, juk tekstą gavau lietuvių kalba. Iliustratoriui labai svarbios detalės, kalbos niuansai, paprašiau, kad tekstą išverstų Vilniuje gyvenanti draugė. Sukūrusi eskizus, daug kartų juos tikslinau ir su leidyklos komanda, ir su Benu. Kakės Makės personažai jau seniai gyvena savo gyvenimą, man reikėjo juos perpiešti, sugalvoti jiems aplinką. Nesu pripratusi prie tokio darbo, Ukrainoje viską nuo pradžios iki galo kurdavau pati. Atkartoti tai, kas jau padaryta, irgi buvo iššūkis“, – teigė iliustruotoja.

Čiūčios ir Pirato personažus sukūrė knygų apie Kakę Makę autorė, knygų iliustruotoja ir rašytoja Lina Žutautė. Ji pasakoja, kad Čiūčia atsirado iš vaikystės noro namie turėti šuniuką.

Benas Bėrantas. / M. Savičiūtės nuotr.

„Dažna istorija, kad vaikai nori, o tėvai neleidžia, todėl, kai kūriau Kakę Makę, jai nupiešiau būtent tokį šunį, apie kokį svajojau pati. Ir tada, ir dabar manau, kad bendravimas su šunimi yra stebuklinga patirtis vaikui, todėl Kakė Makė privalėjo turėti šuniuką“, – prisiminė L. Žutautė.

Labai į Piratą panašus katinas prieš keletą metų tiesiai iš gatvės atkeliavo į menininkės namus.

„Tai – be galo įsimenanti patirtis, kai gyvūnas tarsi atsigauna, atitirpsta po itin sunkaus benamio gyvenimo ir po truputį, žingsnis po žingsnio ima dėkoti už išgelbėjimą“, – sakė populiarių personažų kūrėja.

Tiesa, šiam katinui nepasisekė taip, kaip knygos personažui Piratui. Atklydėlis katinas susirgo, išgyveno iliustruotojos namuose vos metus. Tačiau tie metai, matyt, jam buvę vieni laimingiausių.

„Niekada nepamiršiu šito katino, jis iš tiesų labai stipriai palietė mano širdį, todėl pagalvojau, kad būtų puiku jį apgyvendinti ir Kakės Makės knygose“, – pasakojo L. Žutautė.

Knygos „Čiūčia ir Piratas. Laukiniai nuotykiai“ teksto autorius B. Bėrantas pasakoja, kad gavęs pasiūlymą parašyti knygą iškart pagalvojęs apie naminius gyvūnus, kurie daug laiko praleidžia namie.

„Ypač Piratas, juk jis dar visai neseniai buvo laukinis katinas. Norėjau suteikti progą šiems dviem veikėjams patirti tikrą laukinį nuotykį, kuriame tyko daugybė netikėtumų ir netgi pavojų, – apie knygos atsiradimo istoriją pasakojo vaikų rašytojas, knygos personažus – šunį ir katiną – išvedęs iš komforto zonos ribų. Kelionėje daug išmokę, knygos personažai įvertina namų jaukumą ir saugumą. „Juk grįžus namo reikia suskanauti visą dieną neliestus skanėstus, pažaisti su įdomiais žaislais ir sušildyti atvėsusius guolius. Manau, vaikams šios žinutės svarbios“, – įsitikinęs kūrėjas.

Čiūčia ir Piratas – jau egzistuojantys veikėjai, taigi rašytojui teko juos prisijaukinti.

„Man patinka kūrybinė laisvė, bet juk ne visada norisi eiti lengviausiu keliu. Jaučiu, kad su šunimi Čiūčia ir katinu Piratu susidraugavome, tad tikiuosi, kad ir jų nuotykiai skaitytojams patiks“, – sakė knygos autorius ir išdavė, kad kitais metais pasirodys šios knygos tęsinys.

Su knygos iliustruotoja Olga rašytojas susitiko jau tada, kai knyga buvo atiduota spaudai.

Olga Degtiariova. / M. Savičiūtės nuotr.

„Nors daug bendradarbiauju su užsienio leidėjais, ši knyga buvo pirma, prie kurios dirbau su iliustruotoja ne iš Lietuvos. Esu laimingas, kad tai buvo ukrainiečių dailininkė. Darbo procesą kuravo leidykla, su iliustruotoja tiesiogiai nebendravome. Aš sukūriau pasakojimą, tuomet Olga ėmėsi iliustracijų. Tiesa, turėjau galimybę pasiūlyti keletą idėjų. Pavyzdžiui, pagalvojau, kad būtų linksma ir netikėta, jei keliaujant automobiliu pro langą matomos karvės ne tiesiog ganytųsi, o veiktų ką nors neįprasta. Šitaip knygoje jos ėmė degintis, gurkšnoti gaiviuosius gėrimus ir žaisti badmintoną. Labai norėjau su Olga susipažinti gyvai, susitikę kalbėjomės apie daugybę dalykų, ne tik apie mūsų bendro darbo procesą. Ji – ne tik talentinga kūrėja, bet ir stipri asmenybė, kuri su nepalaužiamu tikėjimu šviesiai žiūri į ateitį, kaip, beje, ir visa ukrainiečių tauta“, – nauja pažintimi, o ir bendru darbo rezultatu džiaugėsi B. Bėrantas. Jam atrodo, kad Olgai, net ir gyvenančiai taikioje šalyje, sunku užsimiršti, kai gimtinėje vyksta karas. Kita vertus, susitelkti į kasdienį darbą tokių įvykių akivaizdoje yra tvirto žmogaus bruožas.

„Čiūčia ir Piratas. Laukiniai nuotykiai“ – pirmoji, tačiau ne paskutinė lietuviška ukrainiečių iliustruotojos kurta knyga. Netrukus turėtų pasirodyti naujas, jos iliustruotas lietuvių literatūros klasikės Vytautės Žilinskaitės „Melagių pilies“ leidimas.