Už tai buvo penki Kultūros komiteto nariai, vienas – prieš ir vienas susilaikė.

Dėl jos kandidatūros dar turės balsuoti Seimas.

Prasidedant komiteto posėdžiui jo pirmininkas Vytautas Juozapaitis atkreipė dėmesį į keistą situaciją, kai Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariai V. Ščiglienę antrai kadencijai pasiūlė likus daugiau nei pusmečiui iki jos pirmos kadencijos pabaigos, nežinodami, ar ji išvis bus paskirta komisijos nare.

„Bent šeši dabartinės komisijos nariai nedalyvavo tame balsavime, tikiuosi, kad jie nepareikš pretenzijų“, – sakė V. Juozapaitis.

„Yra tiesiog negražu, švelniai tariant. Sugalvoti gegužės mėnesį, kad kitų metų sausio mėnesį mes norėsime... Per tą laiką daug kas gali įvykti. Logiška būtų, kad tas teikimas turėtų įvykti, kai Vyriausybė jus patvirtino naujai kadencijai, tai yra dabar“, – tvirtino komiteto vadovas.

Gegužės 26 dieną Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariai, pasak V. Ščiglienės, pasiūlė ir surengė naujo pirmininko rinkimus, nors jos kadencija šiose pareigose baigsis tik 2024 metų sausio 8 dieną.

V. Juozapaičio teigimu, Vyriausybė V. Ščiglienę Valstybinės kultūros paveldo komisijos nare antrai kadencijai paskyrė tik trečiadienį, gruodžio 13 dieną.

Per tą laiką, kai komisija ją perrinko pirmininke, keturi nariai komisijoje nebedirba pasibaigus jų kadencijai.

„Klausimas, kam galėjo ateiti į galvą skirti prieš aštuonis mėnesius žmogų, kuris dar net nėra patvirtintas naujai kadencijai? Toks politinis gudravimas šiek tiek, manau, neprideda solidumo“, – sakė V. Juozapaitis.

Įstatyme numatyta, jog pirmininko kandidatūrą Seimo Kultūros komitetui komisija teikia likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki pareigas einančio vadovo kadencijos pabaigos.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas tvirtino, kad nepaisant keistų skyrimo aplinkybių, komitetas neturi priekaištų Valstybinės kultūros paveldo komisijos darbui.

V. Ščiglienė savo ruožtu trečiadienį per komisijos posėdį kalbėjo apie veiklos tęstinumą.

„Svarbiausias dalykas yra veiklos tęstinumas. Tiek žmogiškąja prasme, tiek vadybos požiūriu tikėjimas tuo, ką darai, veiklos prasmingumu ir tų pradėtų, tačiau dar neužbaigtų darbų jausmas mane skatina tęsti darbus“, – teigė ji.

Vardydama nuveiktus darbus komisijos pirmininkė akcentavo veiklos prioritetų išgryninimą, indėlį kuriant naują Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, apskaitant užsienyje esantį lietuvišką paveldą ir kitus.

„Antros kadencijos dėmesys toliau bus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui, kad jis būtų patvirtintas ir įgyvendinamas, Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo problematikai, tai irgi vienas nepadarytas darbas per daugiau nei 30 metų, Statybų kodeksas ir Statybų įstatymas, regionai ir savivaldybės“, – teigė V. Ščiglienė.

Ji pranešė, kad komisija neseniai baigė rengti, tik dar visuomenei nepristatė naujienos – paveldo indekso.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininką skiria ir atleidžia Seimas.

Šią komisiją sudaro 12 narių. Du iš jų skiria prezidentas, keturis – Seimas Kultūros komiteto teikimu, dar keturis – ministras pirmininkas kultūros ministro teikimu, du narius renka asociacijos, kurių veikla susijusi su kultūros paveldo paieška, saugojimu ir propagavimu.

Ši komisija yra Seimo, prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Komisija atskaitinga Seimui.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen yra parengusi koncepciją, kad visos Seimui patariančios ekspertinės institucijos būtų sujungtos į vieną Nacionalinę gerovės agentūrą, nes dabartinės dirba neefektyviai.