Sonetų žaismė

Šeštadienį Birštono kurhauze skambės lyrinėmis nuotaikomis nuspalvinta vokalinės muzikos programa "Sonetas meilei", kurią Pažaislio muzikos festivalio klausytojams dovanos tenoras Mindaugas Zimkus, baritonas Giedrius Prunskus ir pianistė Paulė Gudinaitė.

"Ne, meilė ne pastumdėlė Likimo;/ Jai visagalis Laikas nebaisus,/ Kuris naikina lūpų radastus/ Ir iš visų tą pačią duoklę ima./ Jei tau meluoja posmai šių eilių, – / Nebėr pasauly meilės! Aš tyliu..." Šiomis eilutėmis į klausytoją iš renesanso laikmečio prabyla vienas genialiausių meilės sonetų kūrėjų – Williamas Shakespeareas.

Įkvėpti šio poeto ir dramaturgo eilių daugelis kompozitorių jo sonetams sukūrė nuostabiausius muzikos kūrinius, kuriais su Pažaislio muzikos festivalio klausytojais nori pasidalyti trys atlikėjai, kuriems dainos žanras itin svarbus ir mėgstamas.

Atlikėjų parinktoje programoje – ne tik į muzikos garsus įpintos W.Shakespeare'o eilės. Taip pat skambės Franzo Schuberto, Tadeuszo Bairdo, Benjamino Britteno, Zitos Bružaitės, Giedriaus Kuprevičiaus ir kitų kūrėjų muzikoje įprasminti Francesco Petrarca, Michelangelo Buonarroti, Vytauto Mačernio ir kitų poetų meilės lyrikos šedevrai. Ar lyrika visuomet švelni ir romantiška, ar gali būti aštri, sarkastiška, o gal netgi įžūli? Atsakymą į šį klausimą klausytojai sužinos koncerto "Sonetas meilei" metu.

M.Zimkus – Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) solistas, vokalinį meistriškumą ugdęs pas legendinį Lietuvos tenorą – profesorių Virgilijų Noreiką. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre dainininkas debiutavo prieš keturiolika metų ir nuo to laiko kuria vaidmenis visuose Lietuvos teatruose. Atlikėjas dažnai kviečiamas atlikti tenoro partijas oratorijose ir kantatose, jo repertuare itin gausu dainos žanro ciklų ir moderniosios muzikos kūrinių.

G.Prunskus – menų licenciatas, KVMT solistas, čia kuriantis įvairiaplanius vaidmenis operose, miuzikluose ir operetėse. Dainininkas yra atlikęs gausybę solinių koncertų ir autorinių programų įvairiose Lietuvos ir užsienio salėse. Koncertuose dažnai atlieka lied žanro kūrinius, rengia teminius solo koncertus, daug dėmesio skiria kamerinės-vokalinės muzikos žanrams, ypač lietuvių kompozitorių vokalinei muzikai.

Pianistė P.Gudinaitė – tikra dainos žanro žinovė. Prieš metus ji apgynė menų daktaro disertaciją, kurioje nagrinėja soneto įprasminimo vokalinėje muzikoje ypatumus. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) absolventė, tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatė, ji nuolatos gilina savo žinias tobulindamasi meistriškumo kursuose ir lied žanrui skirtuose seminaruose, o įgytą patirtį noriai perteikia dėkingiems klausytojams, dažnai koncertuodama su įvairiais atlikėjais.

Skirta Tėvui Stanislovui

Sekmadienį Molėtų rajono Dubingių Šv.Jurgio bažnyčioje publikos numylėtinis, charizmatiškasis bosas Liudas Mikalauskas kartu su pianiste, Kauno valstybinio choro koncertmeistere Beata Vingraite ir nenuilstančiu koncertinių projektų organizatoriumi, klarnetininku Valdu Andriuškevičiumi pristatys Pažaislio muzikos festivalio publikai originalią programą "Tėvo Stanislovo varpai".

Nemokamame koncerte klausytojai turės progą prisiminti, o gal net iš naujo pažinti didį Dievo ir Tėvynės tarną – vienuolį kapuciną, kunigą, iškilų pamokslininką Tėvą Stanislovą – Mykolą Algirdą Dobrovolskį. Skambės dainos, atspindinčios Tėvo Stanislovo gyvenimo kelią, vedusį per tremtį, okupaciją ir atgimimo laikotarpį. Koncerto metu aidės iškiliojo dvasininko surinkti ir naujam gyvenimui prikelti varpai, kurių aidu vis dar skamba dažnai kartoti Tėvo Stanislovo žodžiai: "Gėris ir meilė! Gėris ir meilė!"

Tėvas Stanislovas – viena iškiliausių Lietuvos asmenybių, kurios gėrio ir ramybės šviesa dar rusena kiekvieno iš mūsų širdyje. Iškentėjęs net dvi tremtis, sovietinės valdžios mėtytas po atokiausius Lietuvos kampelius, aktyviai priešinęsis sovietinei okupacijai, globojęs socialiniame užribyje esančius, nuo priklausomybės ligų kenčiančius žmones, bažnytinio ir liaudies meno rinkėjas. Už žydų gelbėjimą Antrojo pasaulinio karo metais jis buvo apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, už savo įvairiapusę veiklą – Gedimino IV laipsnio ordinu, Santarvės premija, išrinktas Lietuvos tūkstantmečio žmogumi, jam suteiktas Kėdainių krašto garbės piliečio vardas.

Po ilgų priverstinių klajonių jis pagaliau surado savo namus mažutėlėje Paberžėje ir ten priėmė kiekvieną norintį augti tikėjime. Jis restauravo bažnyčią, sutvarkė šventorių, Paberžės ir aplinkinių kaimų kapines. Iš visos Lietuvos pas Tėvą Stanislovą krikštyti, tuoktis, priimti pirmuosius sakramentus, laidoti artimuosius, pasiguosti, pabūti jo artumoje traukė žmonės. Niekam niekada Tėvas Stanislovas neatsakė. Vienodai dėmesingas jis buvo ir vargų prispaustam kaimo žmogui, ir intelektualui.

Tėvas Stanislovas daug nusipelnė išsaugodamas nuo sunaikinimo kultūros vertybes. Jis rinko bažnytinio meno ir etnologinę medžiagą, klebonijoje ir šalia esančioje klėtelėje įkūrė unikalų bažnytinio ir liaudies meno muziejų. Paberžė tapo ir visuomenės atstumtųjų – narkomanų, alkoholikų, nusivylusiųjų gyvenimu gelbėjimosi vieta. Ne vienas žmogus, pabuvęs Paberžėje, globojamas Tėvo Stanislovo, atsitiesdavo ir grįždavo į gyvenimą. Nors nuo dienos, kai Tėvas Stanislovas iškeliavo Dievo globon, pabėgo jau trylika metų, daugelis lietuvių jį prisimena kaip puikų, nepakartojamą žmogų. Šis koncertas – dar viena proga mintimis sugrįžti į dvasingą ir atjaučiančią Tėvo Stanislovo asmenybės šviesą.

Opera Jonavoje

Sekmadienio vakarą Jonavos Joninių slėnyje skambės gražiausi operos žanro muzikos perlai, kuriais programoje "Operos muzikos magija" su Jonavos gyventojais ir svečiais dalysis Kauno miesto simfoninis orkestras, diriguojamas Vilmanto Kaliūno ir du sparčiai karjeros laiptais kopiantys solistai – Lina Dambrauskaitė ir Kostas Smoriginas. Šį nemokamą Pažaislio muzikos festivalio koncertą klausytojams dovanoja Jonavos rajono savivaldybė.

Dirigentas V.Kaliūnas intriguojančiais, išraiškingais, daugiaplaniais pasirodymais sparčiai augina savo talento gerbėjų būrį. Dirbdamas Vokietijos radijo Sarbriukeno-Kaizerslauterno filharmonijos orkestro obojininku-solistu jis lygia greta vis dažniau į rankas paima dirigento batutą. Spaudoje apie V.Kaliūną atsiliepiama kaip apie tobulą dirigentą, valdantį orkestrą taupiais mostais, žavintį publiką spinduliuojančia aistra ir neįtikimu įsijautimu.

Šiuo metu V.Kaliūnas – Kauno miesto simfoninio orkestro dirigentas, kurio mostams pakluso "Berliner Sinfonietta", "Thüringen Philharmonie Gotha" ir "Jenaer Philharmonie", Bulgarijos "Pazardjik Symphony Orchestra", Lietuvos kamerinis orkestras ir kiti žinomi kolektyvai. Prieš dvejus metus jaunasis maestro dirigavo Giuseppe's Verdi operos "Rigoletas" premjerai Ukrainos Dnepropetrovsko valstybiniame teatre, o kritikai jį įvertino kaip jautrų ir empatišką dirigentą, kurio vadovaujamas orkestras trykšta muzikavimo džiaugsmu ir meistriškai atlieka kūrinius.

Publikos simpatijas kiekvieno pasirodymo metu pelnanti švelnaus tembro soprano savininkė L.Dambrauskaitė – nuoširdi, šiluma ir svajonėmis spinduliuojanti atlikėja, sužavinti visus klausytojus. Klaipėdoje gimusi solistė dainavimo magistrantūros studijas baigė LMTA, o šiuo metu vokalinį meistriškumą tobulina Londono karališkosios akademijos operos studijoje.

L.Dambrauskaitė koncertavo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, Lietuvos kameriniu orkestru ir Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, dirbo su žymiausiais šalies dirigentais, kompozitoriais ir atlikėjais, gastroliavo Vokietijoje, Danijoje, Ispanijoje, Italijoje, Makedonijoje, Pietų Korėjoje. Ji nuolatos dalyvauja įvairiuose projektuose ir festivaliuose, prieš trejus metus debiutavo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. L.Dambrauskaitę galima išgirsti "Vilnius City Opera" spektakliuose ir projektuose, greta šios veiklos ji nuolat kviečiama atlikti soprano partijas sakraliniuose ir simfoniniuose kūriniuose.

K.Smoriginas – LMTA, Karališkojo muzikos koledžo Londone ir "Jette Parker" jaunųjų artistų programos auklėtinis, vienas perspektyviausių šiandienos bosų-baritonų. Jo kūrybinis kelias užsienyje ir Lietuvoje klostosi ypač sėkmingai.

Neseniai solistas grįžo į garsiojo austrų festivalio Zalcburge sceną, atlikdamas Eskamiljo vaidmenį Georges Bizet operoje "Karmen". Tolesni solisto keliai vedė į Rusijos ir Čilės sostines, kur jis teatro "La Scala" prodiusuotame spektaklyje debiutavo pagrindiniu vaidmeniu Wolfgango Amadeus Mozarto operoje "Don Žuanas". Akademinės muzikos duomenų bazės "Bachtrack" duomenimis, K.Smoriginas 2014 m. buvo vienas iš trijų daugiausia kartų scenoje dainavusių viso pasaulio bosų-baritonų. Ypatingos sėkmės sulaukė teatre "Covent Garden" K.Smorigino atliktas Mefistofelio vaidmuo, kur jis pakeitė staiga susirgusį žymų solistą Rene Pape. Debiutavęs Milano teatre "La Scala", solistas grįžo į Londoną, kur dainavo boso partiją premjerinėje Karolio Szymanowskio "Stabat Mater", Prancūzijos žiūrovai susižavėję plojo jo Leporelui Bordo operos teatro scenoje, o išrankieji amerikiečiai – Figarui nacionaliniame Vašingtono ir San Fransisko operos teatruose.

Kas? Koncertas "Sonetai meilei".

Kur? Birštono kurhauze.

Kada? Rugpjūčio 25 d. 19 val.

Kas? Koncertas "Tėvo Stanislovo varpai".

Kur? Molėtų r. Dubingių Šv. Jurgio bažnyčioje.

Kada? Rugpjūčio 26 d. 14 val.

Kas? Koncertas "Operos muzikos magija".

Kur? Jonavos Joninių slėnyje.

Kada? Rugpjūčio 26 d. 17 val.