„Parengtas Kultūros politikos pagrindų įstatymas – vienas svarbiausių šios kadencijos darbų, – sako kultūros ministras Simonas Kairys. – Iki šiol galiojusiam teisiniam reguliavimui trūko nuoseklumo, sistemiškumo, įtvirtintų esminių sąvokų ir veikimo taisyklių.“

Kaip nurodo Kultūros ministerija, projektas apibrėžia kultūros politikos tikslą ir nustato bendruosius jos principus, trečiadienį pranešė ministerija.

Siūloma numatyti 11 kultūros formavimo ir įgyvendinimo principų: humanizmo, horizontalumo, kultūros prieinamumo, kūrybos ir saviraiškos laisvės, „rankos atstumo“, tarptautiškumo, nuolatinės stebėsenos, pariteto, tiesioginio dalyvavimo, tvarumo ir unikalumo.

Ypatinga svarba teikiama horizontalumo principui, siekiant paskatinti tarpsektorinį, tarpsritinį bendradarbiavimą, stiprinti kultūros politikos ryšius su kitomis viešosios politikos sritimis: aplinkos, ekonomikos bei inovacijų, finansų, krašto apsaugos, regionų plėtros, socialinės apsaugos, susisiekimo, sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo, teisingumo, užsienio politikos ir kitomis.

Įstatymu siūloma aiškiai apibrėžti ir įtvirtinti esmines kultūros srities sąvokas, tokias kaip kultūra, kultūrinės ir kūrybinės kompetencijos, kultūros įstaiga, kultūros paveldas, kultūros dalyvis.

Taip pat įstatymo projekte aiškiai nustatoma pagrindinių kultūros politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų kompetencija, kultūros dalyvių sistema, santykis tarp valstybės ir savivaldybių institucijų įgyvendinant kultūros politiką, kultūros dalyvių kompetencijų tobulinimas.

Ministerija viliasi, kad įsigaliojus įstatymui, teigiamą poveikį turėtų pajusti įvairios tikslinės grupės.

Meno kūrėjams ir kitiems kultūros srities dalyviams bus sudarytos geresnės prielaidos kultūros paslaugas ar jų tinklą tvariai plėtoti regionuose, didinti kultūros paslaugų prieinamumą. Nevyriausybinėms organizacijoms bus sudarytos palankesnės veiklos sąlygos, didesnės galimybės bendradarbiauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, veikti regionuose, tiesiogiai prisidėti prie kultūros politikos įgyvendinimo.

Savivaldybių institucijoms bus aiškiau apibrėžta skirtis tarp valstybės formuojamos politikos ir savivaldybių savarankiškosios funkcijos, nustatant aiškų lūkestį, kad savivaldybės veiktų aktyviai pasirinkdamos joms tinkamiausią būdą ir formas, o prireikus kultūros sklaidai ir veiklai pasitelktų nevyriausybines organizacijas.

Įstatymu taip pat siūloma įtvirtinti pareigą, kad už kultūros politiką atsakingos valstybės ir savivaldybių institucijos –pasitelkdamos kultūros dalyvius: kultūros institucijas, meno kūrėjus bei kitus kultūros paslaugų teikėjus ir aktyviai kultūrą kuriančius ar joje dalyvaujančius asmenis – užtikrintų tolygų kultūros paslaugų teikimą visoje šalies teritorijoje, sudarytų sąlygas visoms visuomenės grupėms pažinti ir dalyvauti kuriant kultūros įvairovę, skatintų įgyti ir tobulinti kultūrines ir kūrybines kompetencijas.

Kultūros paslaugų prieinamumas ir pasiekiamumas gyventojams turėtų tapti geresnis.

Dabar Kultūros ministerijos parengtas įstatymo projektas bus teikiamas Seimui. Iki šiol Lietuvoje Kultūros pagrindų įstatymo nebuvo.