Nuo to, kaip dabar bus prižiūrimos darže sparčiai besistiebiančios daržovės, rudenį priklausys jų derliaus kokybė ir kiekybė. Todėl verta įsidėmėti, ką pataria specialistai.

Agurkai mėgsta drėgmę

Agurkai ir kitos agurkinės daržovės (patisonai, aguročiai, cukinijos, moliūgai) neretame darže auga iš rudens šviežiu mėšlu patręštoje dirvoje – ten, kur pernai tarpo bulvės ar pomidorai, svogūnai, šakniavaisiai.

Norintiems užsiauginti gausų derlių mėšlu netręštoje dirvoje agrarinių mokslų daktarė Genovaitė Visockienė patarė – pradėjus formuotis agurkų žiedams, augalus kas 10 dienų derėtų "pamaitinti" organinių trąšų tirpalu. Ypač efektyvu laistyti tokiu mišiniu: litrą karvių mėšlo (geriau tinka paraugintas) praskiesti 10 l vandens ir dar ištirpinti 10 g karbamido.

Agurkai ir jų giminaičiai labai mėgsta drėgmę. Nors jos dabar netrūksta, tačiau taip daug lietaus neverta tikėtis visą vasarą. Tad prasidėjus kaitrai derėtų prisiminti, kad agurkų ir jiems giminingų augalų šaknys yra labai arti dirvos paviršiaus, kuris greit išdžiūsta.

Kai trūksta drėgmės, pradeda byrėti augalų žiedai, vaisiai auga kreivi, o agurkai tampa kartūs ir net pagelsta. Norint tinkamai „pagirdyti“ agurkus, į kvadratinį metrą dirvos reikėtų išpilti 2–3 kibirus vandens. Labai svarbu laistyti ne šulinio ar vandentiekio, o tik drungnu vandeniu iš tam tikslui skirtos statinės. O štai ridikėliams, priešingai, – tinka kuo šaltesnis vanduo. Anot G.Visockienės, tik tokiu būdu galima išvengti žyduolių.

Nėra vieningos nuomonės, ar reikia genėti lauke augančius agurkus, tačiau pastebėta, kad šoninės augalo šakos mezga daugiau vaisių, todėl patariama nugnybti pagrindinį stiebą, kai jis užaugins septynis lapus. Tada virš penktojo lapo nupjaunama viršūnė su dviem lapeliais. Stiebas pjaunamas tarp dviejų lapelių aštriu peiliu.

Pomidorų priežiūra

G.Visockienė pataria prieš porą savaičių lauke pasodintus pomidorus dabar palaistyti tokiu tirpalu: dešimtyje litrų vandens ištirpinti degtukų dėžutę kalio chlorido (trąša) ir 40 lašų jodo – kiekvienam pomidorui išlieti po pusę litro tokio skysčio.

Juo reikėtų laistyti porą kartų – sustiprės pomidorų atsparumas ligoms.

„Kai pomidorai pražys, juos profilaktiškai reikėtų nupurškti nuo ligų fungicidais. Jei vasara bus vėsi ir lietinga, purkšti reikia kas 10–12 dienų. Jei fungicidai bus kaitaliojami – ligos sukėlėjai prie jų nepripras. Paskutinį kartą reikėtų purkšti bordo skysčiu – tada vaisius bus galima valgyti po 3–8 dienų. Šiltnamiuose, kur temperatūra aukštesnė, chemikalai į nekenksmingus junginius suskyla greičiau. Neužmirškite nuolat genėti pomidorų šoninius ūglius“, – patarė G.Visockienė.

Daržovių įnoriai

Mažiausiai drėgmės šį mėnesį reikia pupelėms, pupoms, pomidorams. Būtina labai kruopščiai prižiūrėti žiedinius kopūstus – dirva, kurioje jie auga, turi būti puri, joje neturi stigti nei drėgmės, nei maisto medžiagų. Net ir trumpam perdžiūvus dirvai, šių daržovių augimas sulėtėja, nes apmiršta pačios smulkiausios augalų šaknelės.

Tokiu atveju pavėluotas gausus laistymas neišgelbės. Beje, žiediniai kopūstai nemėgsta aukštesnės kaip 22 laipsn. temperatūros. Jei vasara karšta, o dirva sausa – gero derliaus tikėtis neverta.

Labai svarbu, kad birželį nestigtų drėgmės bulvėms. Mat šį mėnesį dirvoje esantis drėgmės kiekis nulemia gumbų kiekį, o liepą ir rugpjūtį – gumbų dydį. Sausros ir trąšų stygiaus nepakenčia salierai, kuriuos reikia laistyti 0,1 proc. (10 g trąšų/10 l vandens) kurių nors kompleksinių trąšų tirpalu. Svarbu pasirinkti daugiau kalio turinčias trąšas.

Augalų „kalbą“ reikia suprasti

Augalai mums parodo, kokių maisto medžiagų jiems stinga: trūkstant azoto, silpnai auga, būna šviesiai žali, gelsta lapai. Taip pat augimą stabdo, lapus parausvina fosforo, skatinančio vaisių mezgimą ir brendimą, stoka. Šis elementas itin svarbus agurkams, pomidorams, paprikoms, patisonams, moliūgams, cukinijoms.

Kai trūksta kalio, ruduoja lapų pakraščiai, džiūsta ir gelsta lapų audiniai. Pavyzdžiui, ruduoja apatiniai pomidorų lapai, nevienodai noksta vaisiai, ant jų lieka žalsvai gelsvų dėmių. Vaisiai būna prasto skonio.

Šiltnamiuose auginamoms daržovėms dažniausiai trūksta magnio. Kai jo stinga, pomidorų lapai šviesėja, vėliau pagelsta, tačiau gyslos išlieka žalios. Dėl magnio trūkumo ruduoja agurkų lapų pakraščiai. Augalai blogai įsisavina magnį, kai dirvoje būna kalio perteklius.

Birias trąšas geriau naudoti po lietaus arba palaisčius. Po to dirvos paviršių reikia išpurenti. Daržoves geriau pastiprinti trąšų tirpalais – tuomet jos lengviau įsisavina maisto medžiagas.

Tirpalo koncentracija negali būti stipresnė kaip 0,4–0,5 proc. (40–50 g/10 l vandens). Trąšų tirpale negali būti daugiau kaip 0,2 proc. (20 g/10 l vandens) azoto.

Druska – svogūnų draugas

Per sausras rabarbarus reikia gausiai laistyti. Birželio pabaigoje nuimamas paskutinis jų lapkočių derlius.

Lapai ne pjaunami (tada paliekamos lapkočių dalys, kurios vėliau pradeda pūti, tampa ligų židiniu), o laužiami prie pagrindo. Rabarbarai gerai derės ir kitąmet, jei nuėmę paskutinį derlių gausiai patręšime kompleksinėmis trąšomis, kuriose yra daug azoto.

Jei pradės gelsti svogūnų laiškų galiukai, veikiausiai ropeles bus apnikusios svogūninių musių lervos. G.Visockienė patarė svogūnus bent du kartus (kas 5–7 dienas) palaistyti valgomosios druskos tirpalu (stiklinė druskos/10 l vandens) arba medžio pelenų šarmu (0,5 kg pelenų/10 l vandens).

Specialistai pataria

Šiltnamius būtina vėdinti, nes temperatūrai pakilus aukščiau kaip 35 laipsn. sumažėja žiedadulkių gyvybingumas, agurkai ir pomidorai nustoja megzti vaisius, o užsimezgusieji nebeauga.

Populiarūs nuo senų laikų

Agurkai Lietuvoje auginami jau 400 metų, tačiau tik nedaugelis žino, kad jų tėvynė – Indija bei Birma.

Agurkai pavaizduoti šventyklų freskose.

Šios daržovės ir dabar auga Kinijos bei Japonijos miškuose.