Artimiausiuose dainininko planuose – 100 kv. m. ploto namo iš tvarių medžiagų statybos, o šalia jo – nedidelė saulės ar vėjo jėgainė.

Nuo stalčiuose paslėptos mėsos iki molinio namo

Susidomėjimo aplinkosauga pradžią G. Širka sieja su ankstyva vaikyste. Jis prisimena, kad būdamas mažas slėpdavo mėsą stalčiuose ir buvo išrankus maistui – rinkosi pietauti pas tą močiutę, kuri gamino daugiau vegetariško maisto. Vėliau, persikėlęs į miestą, jautė atotrūkį nuo gamtos, todėl natūraliai ieškojo būdų kaip atkurti šį ryšį – pradėjo rūšiuoti, daugiau laiko leisti su gyvūnais.

Jau dvejus metus G. Širka turi kiek didesnį nei 20 kv. m. ploto molinį namą, į kurį pabėga nuo miesto šurmulio. Jis šiuos namus, kuriuos vadina „žaliu hobitų nameliu“, rado visai netikėtai: „Su draugu pamatėme prie upės laukymę, o joje apleistus griuvėsius. Tada su drauge pagalvojome, kad reikia įsigyti tą sklypą ir užbaigti namo statybą. Tokie dalykai tarsi patys randa mane, o aš jų nevengiu“.

Dabar didžiausias iššūkis – nepraleisti gamtoje viso savo laisvo laiko. Kaip atsinaujinančios energetikos tematikai skirtoje konferencijoje „WindMission Lithuania 2019“ kalbėjo G. Širka, moliniame name dar nėra elektros, todėl tenka naudoti mažą saulės jėgainę – jos pakanka smulkiems prietaisams, tokiems kaip telefonas, pasikrauti. Taip name galima praleisti iki savaitės, nors norėtųsi ir ilgiau. Muzikantas išduoda, kad neįprastame jo būste – beprotiškai geras miegas.

Moliniame name dar nėra elektros, todėl tenka naudoti mažą saulės jėgainę – jos pakanka smulkiems prietaisams, tokiems kaip telefonas, pasikrauti. Taip name galima praleisti iki savaitės, nors norėtųsi ir ilgiau.

Klimato kaita – tai ne kino filmas

Savo ekologinių pasirinkimų G. Širka nevadina išskirtiniais. Jie labiau savanaudiški, nes rūšiuodamas, nevalgydamas mėsos ir ieškodamas ryšio su gamta atlikėjas tiesiog geriau jaučiasi. Todėl ir kitiems, dar tik pradedantiems galvoti apie aplinkosaugą pataria paprastai: „Paimkite šiukšlę, pamatytą gatvėje, ir įdėkite į šiukšliadėžę. Kiek žmonių yra tai padarę? Žiauriai mažai. Tai pabandykite, pasižiūrėkite, koks geras jausmas“.

Atlikėjas garsėja ir tuo, kad asmeninėje „Facebook“ paskyroje dalijasi įdomiais straipsniais ir faktais apie ekologiją, inicijuoja diskusijas. „Daug kam atrodo, kad klimato kaita ir aplinkosaugos problemos yra kaip kino filmas – į jas galima pasižiūrėti iš tolo, bet žmonių tai neliečia. Ir man kartais sako, kad visos tos diskusijos „Facebook“ – šauksmas tyruose“, – teigia vokalistas. Visgi, jis įsitikinęs, kad socialiniai tinklai yra ta vieta, kur galima priartinti globalius iššūkius prie žmonių, papasakoti jiems kažką naujo, paskatinti domėtis ar net keisti įpročius.

Pokyčiai prasideda nuo asmeninių pasirinkimų

G. Širka pabrėžia, kad nėra pasaulio gelbėtojas – jam svarbiau parodyti egzistuojančią neteisybę ir stengtis ją ištaisyti asmeniniu pavyzdžiu. Atlikėjas dalijasi planais statyti dar didesnį namą iš tvarių medžiagų, kurio statybos procese norėtų aktyviai dalyvauti ir pats. Todėl šiuo metu domisi, kaip išspręsti prisijungimo prie elektros tinklų problemą. Atokioje vietovėje tai sudėtinga, pagrindinės alternatyvos – nedidelė saulės arba vėjo jėgainė. „Šioje situacijoje tiesiog esi pasmerktas būti ekologišku. Atsinaujinantys energijos šaltiniai sumažina išlaidas, be to, mažiau derinimo su kaimynais“, – privalumus vardija „Golden Parazyth“ lyderis.

„Gyvendami mieste, visi molinių namų neprisistatysime“, – sako G. Širka, tačiau pastebi, kad vis daugiau žmonių, ypatingai jaunimas, sąmoningai renkasi gyventi ekologiškai. Muzikanto manymu, planetos ateitis priklausys nuo mažų asmeninių sprendimų – dėti bananus į maišelį ar ne, pakelti šiukšlę ar palikti.