Užsienyje įprasta remontuojamus pastatus paslėpti po gražiu, tačiau netikru pastato fasadu. Tokių pirmūnų yra ir Kaune. Galbūt taip slėpti vertėtų ir remonto nesulaukiančius namus ar net didžiuosius vaiduoklius?

Vienas pavyzdys Kaune

Kai pagaliau pradedamas remontuoti aptriušęs Senamiesčio namas, miestiečiai džiaugiasi, kad greitai dings dar viena piktžaizdė. Vis dėlto metus ar daugiau dar tenka pakentėti, nes statybvietė sujaukia jau susiformavusią miesto erdvę.

Užsieniečiai jau seniai įvertino šią nemalonią aplinkybę ir yra radę tam puikią išeitį. Apgaubti pastatą apsauginiu tinklu ar tiesiog tentu – negana. Mieste atsiradusi „palapinė“ vaizdo nepataiso. Netikėtas efektas – kai ant dangalo vaizduojamas slepiamas statinys. Tik jis jau gražus, suremontuotas. Kartais iš toli net sunku ir atpažinti, ar stovi tikras namas, ar matomas jį imituojantis audeklas.

Pirmasis bandymas statybvietę padaryti estetišką, yra ir Kaune. Kauniečiai jau gali įsivaizduoti, kaip greitai atrodys Vilniaus gatvėje restauruojamas namas, prieš tai metų metus stūksojęs be gyvybės ženklų.

Paslėpė vieniems metams

Tokio sprendimo nauda miestui neabejoja verslininkas Edvinas Mamedovas. Jam priklausantis iš šiuo metu restauruojamas viduramžius menantis namas Vilniaus gatvėje apgaubtas tentu su pastato atvaizdu.

E.Mamedovas pasakojo daug kur pasaulyje matęs, kad remontuojami pastatai uždengiami specialiu dangalu, ant kurio pavaizduotas būsimas pastato vaizdas po remonto. Tai ypač reikalinga tokiose vietose kaip Senamiestis, nes bendras gatvės vaizdas mažiau nukenčia nei tuomet, kai statybvietė yra atvira praeivių akims.

Surasti, kas pagamins uždangalą, pasak E.Mamedovo, buvo visai nesudėtinga. To ėmėsi viena reklamos agentūra, tentas su vaizdu dviejų aukštų namui kainavo apie 5 tūkst. litų. Verslininkas patikslino, kad tai – perforuotas tentas, jis praleidžia šviesą, taigi už tento dirbantiems darbininkams darbo sąlygos nepablogėjo.

Aprengtą pastatą verslininkas teigė matęs ir Klaipėdoje, bet daugiau analogiškų pastatų uždengimo pavyzdžių Lietuvoje jis nežino.

Praeiviai, pasak verslininko, teigiamai reaguoja į tokią laikiną pastato apdailą, paslepiančią statybininkų virtuvę. Juolab kad, jo pastebėjimu, daug kur specialūs permatomi apsauginiai tinklai ant pastolių būna apsinešę purvu, suplyšę.

Minėtas Vilniaus gatvės namas piešiniu bus uždengtas apie metus, o ateinančią vasarą planuojama užbaigti jį remontuoti.

Maldininkams vaizdas nepagerėjo

Už minėto pastato uždangos triūsia bendrovės „Restauracija“ darbuotojai. Šios įmonės direktorius Kęstutis Vaikšnoras pasakojo, kad minčių analogiškai po tentu paslėpti pastolius ir vykdomus darbus minčių būta ne viename objekte, tačiau užsakovus atbaido viso to kaina.

„Galvojome uždengti pastolius Kauno arkikatedros viduje, tačiau apskaičiavome, kad išlaidos nemažos – kelios dešimtys tūkstančių litų. Ant audeklo būtų buvęs atvaizduotas būsimas sienos vaizdas. Šio tento funkcija – estetinė, o nuo dalelių kritimo praeivius saugo kitas specialus tinklas, kuris dažniausiai būna žalios spalvos“, – paaiškino įmonės vadovas.

Vis dėlto yra būdų, kaip pasiekti, kad ir vilkas būtų sotus, ir avys sveikos. „Kai restauravome Kauno rotušę, buvo sumanymas ant audeklo uždėti reklamą, mainais už kurią verslininkai būtų apmokėję uždangalo gamybos išlaidas. Vyko derybos, bet iki galo nesutarėme“, – prisiminė K.Vaikšnoras.

Nusipieštų, jei turėtų ant ko

Remontu kvimpa ir kitose Kauno senamiesčio vietose. Šiuo metu žaliu voratinkliu iš dalies apraizgytas ir Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetui priklausantis pastatas tarp Vytauto bažnyčios ir Rotušės aikštės. Seniau čia veikė psichiatrijos ligoninė, o kadaise objektas, kaip spėjama, statytas kunigaikščiams.

Daug metų šie kunigaikščių rūmai stūkso apgailėtinos būklės. Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dekanas Jonas Audėjaitis nenudžiugino: kitokį vaizdą matysime dar ne greitai. Apie pastato fasado uždengimą audeklu su statinio atvaizdu taip pat nėra nė minties.

„Mes ir patys mokėtume pasigaminti uždangalą, bet nėra lėšų net medžiagoms. Esame mokymo institucija, negalime nė lito skirti tokiems dalykams ir net nesvarstome tokios galimybės. Pinigus skiriame studentams, o ne pastato estetikai“, – tvirtino J.Audėjaitis.

Jis nemano, kad tokie dalykai rūpi miesto valdžiai. „Pažiūrėkite į gatvių duobes. Miestas nerodo iniciatyvos jas lopyti, kokia tikimybė, kad kas nors atkreips dėmesį į remontuojamą pastatą?“ – skepticizmo neslėpė dekanas.

Kunigaikščių rūmai sublizgės dar negreitai – kol kas tvarkomas stogas, o kada lėšų užteks ir fasadams sutvarkyti, neaišku. Juolab kol kas didžiausias dėmesys skiriamas vidaus erdvėms remontuoti.

Priešnuodis vaiduokliams?

E.Mamedovo nuomone, uždangalais su pastatų atvaizdais galėtų būti dengiami ne tik remontuojami pastatai, bet ir tie, kuriems trūks plyš reikia remonto, bet jie jo niekaip nesulaukia ir bjauroja miestą. „Aišku, tai brangus dalykas. Jei lėšų skirtų ne vien savininkas, bet ir miestas, Kaunas atrodytų daug tvarkingesnis“, – svarstė pašnekovas.

Galima tik nuspėti, kiek kainuotų uždengti viešbučius vaiduoklius. Įvertinus, kokius dabartinius vaizdus savo nuotraukose parsiveža miesto svečiai, investicija galbūt būtų prasminga?

Vadovaujantis principu – geriau pigi imitacija nei niūri tikrovė, užsienyje tiesiog naikinami nereikalingi tarpai senamiesčiuose, kurie atrodo tarsi išmušti dantys. Tokiose vietose pastatomas butaforinis fasadas, praeivis tik labai įdėmiai įsižiūrėjęs gali suvokti, kad už lengvos sienos nieko nėra.

E.Mamedovo nuomone, tokie sprendimai Lietuvoje – rizikingi, nes, žinant lietuvių įpročius, už tokios sienos tuoj pat atsirastų sąvartynas.