Kauniečiai laukia nesulaukia, kada Karaliaus Mindaugo prospekto nedarkys nebaigtas „Respublikos“ viešbutis, kada ši teritorija taps pavyzdine vieta. Kaip ir ką toliau reikėtų čia statyti, vieningos nuomonės nėra.

Poroje viešbutis ir bendrabutis

Šiuo metu yra rengiami trijų sklypų Karaliaus Mindaugo prospekte detalieji planai. Viename jų stovi nebaigto viešbučio „Respublika“ monolitas, kiti du sklypai driekiasi nuo šio statinio pėsčiųjų tilto link. Tris sklypus apimanti teritorija yra tose pačiose rankose, vienas iš savininkų – verslininkas Gintaras Kviliūnas.

Bendrovės „Miesto planas“ ir architekto Gintauto Natkevičiaus rengiamų detaliųjų planų preliminarūs sprendiniai pristatyti Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai (KAUET). Šį kartą svarstyti planuojamų objektų tūriai, bet apie detalesnę pastatų išvaizdą nekalbėta.

„Dėl viešbučio architektūrinės išraiškos dar galutinai nenuspręsta. Išgriaunamas vidinis tūris, šoninės apnašos, paliekamos tarsi dvi knygos“, – posėdyje kalbėjo G.Natkevičius. Viename „Respublikos“ korpuse numatoma įrengti 120 kambarių viešbutį, kitame – tarptautinį studentų bendrabutį.

Likusiuose dviejuose sklypuose prie „Respublikos“ numatyti komercinės paskirties pastatai. Gyvenamosios funkcijos, kuri buvo ankstesniuose projektuose, visai atsisakoma. „Lyginant su prieš šešerius metus rengtu detaliuoju planu, statybų apimtys sumažėjusios trečdaliu“, – kalbėjo „Miesto plano“ architektas Evaldas Barzdžiukas.

Dilema dėl gatvės atkūrimo

Dabar ši teritorija jau yra saugomame Naujamiestyje, nauji statiniai čia negali viršyti 26 m aukštį. „Respubliką“, kurios dabartinis aukštis yra 46 m, planuojama pažeminti iki 40 m.

Be to, kaip teigė detaliųjų planų rengėjai, paveldo institucijos yra išreiškusios pageidavimą, kad būtent šioje teritorijoje būtų atkurta Karmelitų gatvelė, kuri prasidėtų ties S.Daukanto pėsčiųjų tiltu ir atsiremtų į „Respubliką“. Norima, kad naujieji statiniai būtų statomi palei ją. Vis dėlto vadinamasis perimetrinis užstatymas pagal Karmelitų gatvelę, pasak autorių, kelia problemų.

Dalis KAUET narių mano, kad tiesmukai atkurti Karmelitų gatvelę yra beprasmiška, ji jau išnykusi ir yra istorija. Kiti – priešingai, įsitikinę, kad šis paveldo institucijų atstovų reikalavimas gali būti sėkmingo rezultato garantas.

G.Natkevičiaus siūlymu pastatai į buvusią Karmelitų gatvę atgręžti kampu – taip statiniai derinasi prie likusio kvartalo užstatymo. Autoriaus nuomone, šalia „Respublikos“ galėtų būti statomi pamažu mažėjantys stačiakampiai tūriai. Tokia kompozicija, pasak autoriaus, tarsi nuramintų situaciją, neutralizuotų „Respubliką“.

Kol kas pastatų tūriai parodyti tik tam, kad būtų lengviau parengti detalųjį planą, kas ateityje projektuos pastatus ir kokie jie bus – dar neaišku.

Vieta drąsiai architektūrai

KAUET narys architektas Algimantas Kančas, kuris prieš penkerius metus projektavo šioje pačioje teritorijoje prie „Respublikos“, laikosi nuomones, kad čia turėtų būti ne atskiri pastatai, o vientisas statinių junginys palei Karmelitų gatvelę.

„Atskiri tūriai primena urbanizmą laukuose. Chaosą reikia sutvarkyti, o ne dar jį didinti“, – komentavo jis. Bendros viso komplekso jungties pasigedo ir kai kurie kiti kolegos.

Vieniems atrodo, kad naujieji objektai turi kalbėtis su Naujamiesčiu, kitiems, priešingai, – būti naujo Kauno centro pavyzdžiu su efektinga, drąsia, šiuolaikine architektūra, kuri pretenduotų į užsienio architektūros žurnalus.

„Reikia kontrastingo sprendimo, nereikia taikytis prie Senamiesčio ar Naujamiesčio“, – įsitikinęs KAUET narys profesorius Jonas Minkevičius.

Jei dabartiniai savininkai neturi pinigų efektingai architektūrai, profesoriaus įsitikinimu, reikia laukti tokio, kuris turės ir tik tada imtis radikalių pertvarkymų šioje zonoje. Tokioje svarbioje vietoje, jo nuomone, turi būti rengiami architektūriniai konkursai.

„Tai istorinis momentas – kuriamas naujas miesto centras. Reikia žiūrėti bendrai, apimant “Žalgirio„ areną, “Akropolį„. Ar sukuriama nauja kokybė?“ – retoriškai klausė J.Minkevičius.

Žvelgti į šią teritoriją plačiau ragino ir kiti kolegos. „Vieta ne tik atsakinga, bet ir labai sudėtinga. Pasigendu miesto pozicijos, architektūrinės užduoties, pavyzdžiui, koks turi būti ryšys su vandeniu?“ – kalbėjo architektas Linas Tuleikis.

Pasigirdus idėjoms „Respubliką“ pažeminti iki 26 m (toks dabar yra numatytas maksimalus aukštis Naujamiestyje), G.Natkevičius su tuo nesutiko. Jo nuomone, geriau „Respubliką“ visai nugriauti nei žeminti keliais aukštais, nes pažemintas šis tūris taptų neproporcingas.

Vis dėlto griauti visą objektą savininkams nenaudinga, nes jis gali būti gana sėkmingai pritaikytas numatytai veiklai. „Joje nėra daug nenaudingų patalpų“, – pridūrė architektas.

Kada galėtų prasidėtų realūs šios teritorijos pertvarkymai – neaišku. Po to, kai bus patvirtinti detalieji planai, laukia techniniai projektai.

Gintaras Kviliūnas, verslininkas:

Pirminių pastatų versijų buvo gal dvi dešimtys, iš jų atrinkti keli variantai, kurie mums atrodė gražiausi, o toliau į architektūrą nesikišame. Pasakome savo nuomonę, bet nedarome architektams jokio spaudimo. Kita vertus, statybą reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas, yra įvairių apribojimų. Pavyzdžiui, tam tikro aukščio pastatas nuo gretimo sklypo turi būti atitrauktas. Kai sudedi viską į rėmus, nelabai kas kita ir išeina. Vientisumą bandome išsaugoti atkurdami Karmelitų gatvelę, kaip junginį.

Turime pasirašę sutartį su vienu iš didžiausių viešbučių operatorių. Viešbučio rekonstrukcijos pradžią mums stabdo tik detaliojo plano neturėjimas, dar kažkiek laiko reikės techninio projekto suderinimui. Su paveldo institucijomis irgi dar nesusiderinę, yra tam tikrų kliūčių.

Manau, kad „Respublikos“ du korpusai – vienas viešbučio, kitas – studentų bendrabučio – pajudės pirmiausia. Vidurinis statinys irgi turi savo aiškią viziją ir investuotoją, bet aš jų kol kas nenoriu įvardyti. Šis objektas tikriausiai bus pradėtas statyti vienu metu su viešbučiu.

Trečiojo pastato, esančio arčiausiai pėsčiųjų tilto, ateitis kol kas miglota, nes nėra rinkos. Greta yra degalinė, Lietuvos prabavimo rūmų pastatas. Tai privačios teritorijos. Galbūt būtų galima galvoti apie jų įliejimą į bendrą kompleksą, tačiau tai turėtų būti daroma miesto iniciatyva.