Nepakanka moksleiviui nupirkti rašomąjį stalą – reikia tinkamai jį pastatyti, pritaikyti kėdę. Manoma, kad, sudarius sveikesnes sąlygas mokytis namuose, ir pažymiai geresni.

Gali pablogėti laikysena

Specialistai pataria: kad vaikas mažiau pavargtų, geriau įsisavintų žinias, jam reikalinga tam pritaikyta, sveikatą tausojanti aplinka ne vien mokykloje, bet ir namuose.

Ne visose šeimose yra galimybė vaikui skirti atskirą kambarį, tačiau į mokyklą pradėjusiam eiti vaikui būtina įrengti mokymosi kampelį. Ypač tai svarbu jaunesnių klasių moksleiviams. Stalas ir kėdė turėtų būti pritaikyti jų ūgiui.

Pasak specialistų, vaikui tiesiai atsisėdus, stalo kraštas turi būti tokiame aukštyje, kad vaikas, atsirėmęs alkūnėmis į stalo paviršių, rodomuoju pirštu pasiektų išorinį akies kraštą, o jo pečiai nepakiltų.

Ergonomiški baldai, „augantys" su vaiku, geriausiai prisitaiko, nes jų aukštis gali būti reguliuojamas. Tokius baldus ne visi gali įpirkti, tad galima rinktis standartinį rašomąjį stalą – 1,6 m ilgio, 0,8 m pločio ir 0,72 m aukščio. Didelį dėmesį reikia atkreipti į stalo paviršių. Jis turėtų būti lengvai valomas ir mažai atspindintis šviesą. Rašomojo stalo pasirinkimas turi įtakos ne tik sugebėjimui koncentruotis, bet ir visai sveikatos būklei.

Kėdė geriausia tokia, kurios sėdimąją dalį galima paaukštinti arba nuleisti. Geriau, kai kėdė aukštu atlošu, kad vaikas nesikūprintų. Jei kėdė vaikui per aukšta ir nėra galimybės ją nuleisti, po kojomis galima padėti reikiamo aukščio atramą ar tiesiog dėžę. Vaikui sėdint, jo kojos į žemę ar atramą turi remtis stačiu kampu.

Sėdint prie stalo nugara turi būti tiesi, kūno svoris tolygiai pasiskirstęs ant abiejų sėdmenų. Pasak higienos specialistų, sėdėti reikia įtraukus pilvą, laisvai nuleidus pečius ir pakėlus galvą. Vaikui sėdint, jo pėdos turėtų tvirtai remtis į grindis, per alkūnes sulenktos rankos turi gulėti ant stalo lygiagrečiai grindims. Negalima leisti vaikui sėdėti ant kėdės sukryžiavus kojas arba vieną koją pakišus po savimi, užsigulus ant stalo ar pasirėmus ant vienos rankos, nes pablogėja kojų kraujo apytaka, sunkiau kvėpuoti, gali atsirasti laikysenos pakitimų.

Natūralios šviesos maža

Ne mažiau svarbu, kur bus įrengta darbo zona vaikui. Stalą rekomenduojama statyti šonu prie lango taip, kad langas būtų sėdinčio vaiko kairėje, jei jis yra dešiniarankis, arba dešinėje, jei kairiarankis. Tokiu atveju pro langą sklindanti šviesa nemeta šešėlio nuo rašančiojo rankos ant sąsiuvinio. Dalį šviesos iš lauko sugeria tankios užuolaidos ir augalai. Taigi, jei vaiko darbo stalas stovi prie lango, nereikėtų palangės apkrauti gėlėmis.

Rudenį ir žiemą saulės būna mažai, todėl net ir dieną natūralios šviesos gali neužtekti . Geriausia, kai yra bendras patalpos apšvietimas ir papildomas šviestuvas ant rašomojo stalo. Stalinės lempos šviesa neturi būti per daug ryški, labiausiai tinka 60–80 vatų lemputė. Per silpnas ar per stiprus apšvietimas kenkia vaiko regėjimui.

Reikia asmeninės erdvės

Jei kambario interjeras jaukus, žaismingas, pritaikytas vaikui, jam bus maloniau savarankiškai lavintis. Reikia nepamiršti stalčių ar lentynų mokykliniams reikmenims susidėti, leisti vaikui pačiam savo aplinką dekoruoti, pavyzdžiui, interjero detalėmis.

Vaiko kambaryje poilsio zoną patariama atskirti nuo darbo zonos. Apskritai reikia sukurti vaiko asmeninę erdvę, į kurią jis galėtų įsileisti savo draugus, šeimos narius.

Sienas, lubas, grindis galima dažyti neutraliomis spalvomis, interjerą papildant ryškiomis detalėmis: užuolaidomis, šviestuvais, baldais, paveikslais, fototapetu. Jaunesniojo amžiaus moksleivio kambaryje tinka pagrindinės spalvos – raudona, geltona, mėlyna, žalia.

Atmintį gerina geltona, susikaupti padeda oranžinė spalvos, tad jas galima panaudoti prie darbo stalo.

Renkantis baldus ir kitus kambario interjerus, pirmenybę reikėtų teikti ne sintetikai, o natūralioms medžiagoms.

Apie natūralumą reikia pagalvoti ir renkantis apdailos medžiagas. Kuo mažiau sintetikos, tuo geriau. Pavyzdžiui, medžio masyvo grindys ir baldai atsparesni smūgiams, įbrėžimams, be to, juos įmanoma atnaujinti, nušlifavus perlakuoti ar perdažyti.

Jei minkšti baldai gali būti „nurengiami“, juos galima išskalbti. Medvilnės, lino, vilnos gobelenai ne taip elektrinasi kaip sintetiniai, tad jie trauks mažiau dulkių.

Reikia džiaugsmingų akcentų

Kai kurie namus kuria vadovaudamiesi senovės rytiečių išmintimi fengšui. Manoma, kad vaikui reikia skirti geriausią namų erdvę, nes jam įsitvirtinti jį supančiame pasaulyje reikia kuo daugiau erdvės ir patikimumo.

Šio mokslo šalininkų teigimu, vaikai geriausiai jaučiasi rytinėje namo dalyje. Jei gyvenama nuosavame name, patartina rytinę namo dalį apželdinti vešlia augmenija, nes ji teigiamai veikia vaikus.

Vaikų kambario baldai turi būti aptakių formų, švelnių spalvų. Vaiko aplinkoje turi būti tai, kas jam teikia džiaugsmą ir pasitenkinimą: nuotaikingi tapetai, paveikslai su mėgstamais gyvūnais, lėlės ir kiti žaislai.

Centrinė kambario zona, kurioje geriausia energetika, turi būti neužstatyta, laisva. Teigiama, kad vaikų kambariuose neturi būti išsikišusių lubų sijų, labai žemų lubų.

Vaiko erdvėje taip pat neturi būti tamsių, niūrių užkampių, jis kasdien turi būti vėdinamas ir tvarkomas. Lentynos, pridėtos knygų, nepakenks – jos simbolizuoja žinių troškimą.

Rašomojo stalo nepatariama statyti taip, kad vaikas sėdėtų nugara į duris. Geriausias variantas moksleiviui – energiškai jį sauganti siena už nugaros ir galimybė matyti bei kontroliuoti visą kambarį. Ideali stalo vieta – šonu į langą, vaiko nugara – į sieną, o veidas nukreiptas į kambario duris.

Fengšui žinovų nuomone, teisingai suformuota aplinka pagerina vaiko mokymosi rezultatus.