Pakaunėje apstu nebaigtų individualių namų kvartalų, bet yra žmonių, kurie drįsta vėl juos statyti. Ar namus pirks? Tikima, kad taip, nes jie maži. Tokia sėkmės formulė gaji ne tik Lietuvoje.
Namo dydžio nesureikšmina
Sąvoka "mažas namas" Vakaruose nieko nestebina. Komfortiškai įsikurti didelėje erdvėje įstengia kiekvienas, o kaip patogiai išsitekti nedideliame būste?
Nedideli namai statomi ne vien sunkmečiu. Vakarų šalių gyventojai jau anksčiau suprato, kad statyti pilis nėra būtina, juk namuose miestiečiai praleidžia nedaug laiko. Svarbiausia turėti kur patogiai pailsėti, pabendrauti su šeima, turėti savo kiemą. Juk įsigiję erdvų namą ir neturėdami galimybės samdyti namų tvarkytoją, sodininką, šeimininkai galiausiai turi pradėti namui "vergauti". Riboti erdvių apetitą skatina ir ekologijos, taupumo idėjos.
Mažas namas – tai nebūtinai ekonominės klasės būstas ar standartinis namelis ant ratų. Žinoma, kuo statinys mažesnis, tuo jis pigesnis. Vis dėlto ir mažas namas išraiškingumu ir kokybe gali nenusileisti statiniams milžinams.
Efektingi savo mažumu
Antai Skandinavijoje dar visai neseniai kiekvienos šeimos tikslas buvo pasistatyti sau namą. Suomių architektas Sami Rintala nusprendė trūks plyš tęsti tradiciją. Kaip tai įgyvendinti tankiai apstatytuose miestuose, kur laisvos žemės nebėra?
Tebūnie tai nedidelė dėžutė, įsprausta tarp kitų namų ir padėta tiesiog ant grindinio, bet vis tiek tai individualus namas! Taip galima būtų pavadinti šio architekto objektą "Namas-dėžė", suręstą Norvegijos sostinėje Osle.
Štai Brazilijos miestelyje Madre de Deus šeima ryžosi pasistatyti metro pločio būstą, kurį drąsiai krikštija siauriausiu pasaulio namu. Olandijos, Belgijos senamiesčiuose taip pat galima išvysti neįtikimai siaurų namų, prisiglaudusių prie stambesnių kaimynų. Tačiau Brazilijos įžymybė pastatyta naujai ir nesiremia į gretimus namus.
Vietos savivaldybė tokiam statiniui prieštaravo, bet galiausiai nusileido. Namas tapo 12 tūkst. gyventojų turinčio miestelio turistiniu traukos tašku.
Mažų namų ekspertais, ko gero, galima vadinti japonus, kuriems laisvos žemės individualių namų statybai ypač stinga. Įpratę spraustis nedidelėje erdvėje, japonų architektai net ir projektuodami užmiestyje kuria santūraus mastelio, bet įspūdingus originalius statinius.
Pasaulyje yra sukurta tūkstančiai ne tik mažų, bet ir dar mažesnių, vadinamųjų mikronamų, kurių plotas gali nesiekti nė 10 kv. m.
Stato visą kvartalą
Lietuvoje mažų namų kategorijai priskiriami maždaug 100 kv. m ploto ar kiek didesni namai.
Rinktis nedidelius, kompaktiškus namus skatina šiandienė ekonomikos situacija. Architektas Gintautas Natkevičius pastebi, jog kai žmonės stato namą patys, dažnai galvoja apie 100 kv. m ploto būstą.
"Statant užsakovams norisi vis daugiau, būstas išsiplečia mažiausiai dvigubai. Žmonės psichologiškai nesusivaldo", – priežastį įvardijo G.Natkevičius. Ilgainiui paaiškėja, kad dvigubai erdvesnį būstą ne tik statyti kainuoja brangiau, bet ir išlaikyti.
Architektas atkreipė dėmesį, kad poreikis turėti erdvų namą žmogaus gyvenime laikinas – kai šeima gausi. Dar visai neseniai Lietuvoje buvo įprasta statyti pilis primenančius namus, tikintis, kad jame gyvens vaikai ir vaikaičiai, tačiau tai retai kam išsipildydavo.
Keltis į mažą namą gali paskatinti besikeičianti nuostata, kad butas ar namas įgyjamas nebūtinai visam gyvenimui, o tik vienam gyvenimo etapui. Antai mažas namas turėtų tikti negausiai jaunai, arba pensinio amžiaus šeimai.
Ir nedideliame name, patikino G.Natkevičius, išsitenka jauki svetainė, virtuvė, du miegamieji, vonios kambarys. Šiltą garažą dažniausiai atstoja stoginė lauke. Žinoma, turint namą reikalingas kad ir nedidelis žemės sklypas.
Įtikėję, kad nediduko individualaus namo koncepcija turėtų sudominti šiandien beieškančius originalaus būsto, verslininkai ryžosi Kaune pradėti statyti mažų individualių namų kvartalą.
Teigiama, kad naują namą gamtos prieglobstyje galima įgyti už buto kainą. Apskaičiuota, kad maždaug 90 kv. m ploto namo su daline apdaila 1 kv. m. kaina bus apie 3 tūkst. litų.
Lietuvoje kyla ir daugiau nedidelių individualių namų, tačiau dažniausiai tai yra pavieniai projektai.
Bendrovės "Ober-Haus" Kauno biuro vadovas Saulius Umbrasas:
Šiuo metu potencialūs pirkėjai renkasi mažesnius, 100–150 kv. m. ploto namus be garažo. Anksčiau populiariausias namo dydis buvo 200–250 kv. m. Mažesnius namus žmonės renkasi dėl to, kad jų kaina daug mažesnė. Be to, juos pigiau įrengti, apstatyti, išlaikyti. Posakis "namas už buto kainą" – realus. Yra ieškančiųjų ir ypač mažų namų, tačiau tokie klientai – pavieniai. Mažų namų pasiūla labai skurdi, dauguma siūlomų pirkti namų – didesni nei 200 kv. m ploto. Tiesa, populiarumą lemia ne tik kvadratai. Būsto paklausa labai priklauso nuo jo vietos.
VDA Kauno dailės fakulteto Architektūros katedros dėstytojas Rimantas Giedraitis:
Lyginant su Vakarų šalimis, dar negaliu sakyti, kad dauguma lietuvių jau pasiruošę gyventi nedideliuose namuose – į juos ryžtasi keltis tik pavieniai žmonės. Vis dėlto šiuo metu namus parduotii statantys verslininkai neretai vienai šeimai projektuoja iki 100 kv. m ploto namus. Kad gyvenimo kokybė nebūtų tiesiogiai siejama su gyvenamojo ploto dydžiu, lietuvio sąmonėje turi įvykti lūžis.
Iki šiol mažesnis nei 150 kv. m ploto namas buvo sunkiai įsivaizduojamas. Nedidelio namo architektūrinė kokybė priklauso nuo architekto sprendimų, nuo pasirenkamų medžiagų. Užsienyje yra statoma daug mažų, bet labai geros architektūros namų. Kartais mažas objektas gali būti net efektingesnis už didelį. Projektuoti mažą namą iš vienos pusės – sunkiau, iš kitos – lengviau. Kai yra aiškus tikslas – maksimaliai išnaudoti plotą, lieka mažiau kūrybinio klaidžiojimo, aiškesnė koncepcija, taigi didesnė tikimybė, kad rezultatas pavyks. Nebijočiau, kad maži pastatai gali tapti vienodi. Antai Skandinavijoje individualūs gyvenamieji namai yra labai paprasti, panašūs.
Tačiau visada reikia žiūrėti į kontekstą, į aplinką. Paprastumu, vientisumu ir konceptualumu gyvenamasis kvartalas vizualiai tik išlošia. Rezultatas gali būti priešingas, kai kiekvienas pastatas gatvėje "unikalus", "originalus", kitaip tariant, išsišokantis, nepaisantis aplinkos. Interjeras ir nedideliame name gali būti įdomus. Moderniai galima suplanuoti tiek didelę, tiek mažesnę erdvę. Efektingi didelių erdvių sprendimai gyvenamajam namui nėra būtini, tai – prabangos elementas, kuris nebūtinai pagerins gyvenimo kokybę.
Naujausi komentarai