Sustingę kranai statybų aikštelėse laukia bankų palaiminimo, kada jie vėl galės užburgzti. Vildamiesi greitai atnaujinti statybą šeimininkai neskuba konstrukcijų konservuoti.

Pavasarį kibs į darbą

Dar nespėjo išnykti sovietmečiu nebaigti statyti pastatai vaiduokliai, jau ima rastis naujieji jų pasekėjai. Kelias dešimtis metų akis bado kraupūs viešbučių monolitai, dabar panašią nemalonią misiją perima nebaigti gyvenamieji namai. Kai kurie naujieji vaiduokliai stovi šalia savo brolių, suspėjusių įšokti į karštligiškos statybos traukinį.

Tačiau ne visi vizijose apdainuoti daugiabučiai namai suspėjo pasiūlyti įstabų būstą ir patrauklią aplinką. Atsitiko priešingai: apmirusios statybų aikštelės, atviros konstrukcijos aplinkiniams kaimynams – tarsi šašas.

Nebaigtų statyti ir šiuo metu apmirusių daugiabučių Kaune bei pakaunėje ieškoti galima ir be žiburio. Antai Šilainiuose pradėjęs dygti trijų devynaukščių namų kvartalas "Smėliai" turi tik vieną užbaigtą namą. Antrasis – įpusėjęs, o trečiasis – vos pakilęs virš pamatų.

"Planuojame juos užbaigti. Atšils oras ir tęsime statybą, tikrai nekonservuosime", – tikino kvartalą plėtojančios įmonių grupės "Nuova" rinkodaros vadovė Liudmila Leskauskienė.

Ji aiškino, kad procesas vyksta pagal visus techninius reikalavimus, darbai vykdomi pagal planą. Jie esą sustabdyti prieš žiemą, šaltojo sezono laiku neužbaigtų namų konstrukcijos nenukentės nuo atmosferos poveikio. "Kol kas galime palaukti iki pavasario", – pridūrė "Nuova" įmonių grupės atstovė.

Sugalvojo pakeisti apdailą

Eiguliuose, Kalniečių gatvėje, pradėtame statyti devynaukštyje taip pat staugtų vėjas, jei visos atviros angos nebūtų užsandarintos drožlių plokštėmis.

Šį namą statančios Estijos kapitalo bendrovės "Wellman-Invesco" pardavimo vadovė Gita Elijošienė pasakojo, kad statinys buvo užkonservuotas rudenį, iki tol vyko statyba. Pašnekovė taip pat tikino, kad darbai bus tęsiami atšilus: galbūt pavasarį arba vėliau.

"Statybą užbaigti liko daugiausiai penki mėnesiai, tik tiksliai nežinome, kada tuos darbus pradėsime. Jie vyks etapais, po korpusą", – pasakojo "Wellman-Invesco" pardavimo vadovė.

G.Elijošienės nuomone, šiuo metu Kaune nėra daug statomų daugiabučių, tad planuojami rinkai pasiūlyti butai turėtų būti paklausūs.

Nė gyvos dvasios ir gyvenamajame kvartale "Santaka", kuris žadėjo būti ypač prabangus. Šešis mažaaukščius namus Senamiestyje stačiusios bendrovės "Šeba" vykdomasis direktorius Marius Šiburkis informavo, kad komplekso užbaigtumas – 91 proc.

Kelių pastatų fasadai vis dar neuždengti, kyšo drožlių plokštės. Pasak M.Šiburkio, planuojama keisti ir jau aptaisytų namų fasadus, vietoje skardos galbūt bus tvirtinama mediena. Kol kas tariamasi su architektais, nauja apdaila derinama su paveldo institucijomis.

Nemuno ir Neries upių santakos parko pašonėje išdygusiuose namuose nupirktas vos vienas butas, tačiau šeimininkas jame dar negyvena. Likę būstai šiuo metu neparduodami.

Pasak M.Šiburkio, šie butai ir kotedžai bus parduoti pigiau, nei planuota iš pradžių, tai yra, ne po 10 tūkst. litų už 1 kv. m. "Šebos" atstovas įsitikinęs, kad kaina bus ne mažesnė, nei 7 tūkst. litų už 1 kv. m.

"Užbaigsime, kai paaiškės mūsų reikalai su banku. Jau metai, kai mes nenorime investuoti", – pridūrė "Šebos" vykdomasis direktorius.

Butus greitai išgraibstys?

Statybos sąstingis ir "Būstuvos kvartale" Aukštuosiuose Šančiuose. 16 aukštų gyvenamąjį namą planuota užbaigti 2009 m. IV ketvirtį, o kol kas stovi plikas gelžbetonio karkasas.

Bendrovės "Būstuva" vadovas Edvardas Galvanauskas teisinosi, kad daugiabučių namų statyba susieta su bankų finansavimu. Pasak verslininko, atėjus krizei, bankai puolė stabdyti pradėtų statyti daugiabučių finansavimą.

"Dabar deriname su banku, kad būtų pratęstas finansavimas, tikimės, kad jau vasarį gausime lėšų ir namas bus baigtas 2010 m. IV ketvirtį", – dėstė pašnekovas.

E.Galvanauskas mano, kad pastatytas šešiolikaaukštis tuščias ilgai nestovės. "Protingos kvadratūros, gerose vietose ir su gera infrastruktūra butų Kaune šiandien nupirkti nelabai įmanoma. Būtų naivu tikėtis, kad Kaune neatsiras 60 žmonių, kurie norėtų naujo ekonomiško buto", – tikino verslininkas. Butų su daline įranga vieno kvadrato kaina, planuojama, vidutiniškai bus apie 4 tūkst. litų.

"Krenta kainos tų namų, kurių jos buvo nepagrįstai pakeltos. Pas mus kainos nebuvo stipriai pakeltos, kad dabar jas reikėtų stipriai mažinti. Mes ne pliuso vaikomės, tiesiog siekiame įgyvendinti užsibrėžtą tikslą – pastatyti kvartalą", – aiškino verslininkas, pridurdamas, kad statybinės medžiagos nepinga.

Bankai nesilaikė pažado

Užbaigus pirmąjį šešiolikaaukštį šalia dviejų devynaukščių, žadama statyti kitą aukštaūgį, iš viso "Būstuvos kvartale" numatyti penki 16 aukštų namai.

Krizė, E.Galvanausko tikinimu, atėjo natūraliai, nes žmonės priprato prie lengvų pinigų. "Mes laukėme krizės, jai pasiruošėme, tik nesitikėjome, kad bankai mus apgaudinės. Jie žadėjo, kad paskolą suteiks bet kokiu atveju, bet, atėjus krizei, laikinai finansavimą sustabdė", – apgailestavo "Būstuvos" vadovas.

Jis mano, kad Kauno miesto butų rinka nėra perpildyta. Mat vietos statyti naujiems daugiabučiams stinga, didelė dalis laisvos žemės yra grąžintina savininkams.

"Sakyčiau, kad vietų daugiabučiams namams iš viso nėra. Tačiau verslininkai, pasinaudodami valdininkų įvairiais palaiminimais, sugeba įsprausti tokius namus į jau suformuotus kvartalus ir išbalansuoja jų infrastruktūrą", – komentavo E.Galvanauskas.

Verslininko nuomone, daugiabučiai namai paklausūs tik miesto centre arba netoli jo. Antai daugiabutis Vaišvydavoje, netoli Kauno marių, kaip spėjo pašnekovas, niekada nebus paklausus.

Teks palaukti dvejus metus?

"Jei pinigai buvo investuoti protingai, juos susigrąžinti, žinoma, įmanoma. Tačiau tokios nekilnojamojo turto vertės, kokia buvo 2007 m. vasarą, jau tikrai nebėra", – komentavo Lietuvos turto vertintojų asociacijos prezidentas Steponas Deveikis. Jo įsitikinimu, pradėtą gyvenamąją statybą reikėtų užbaigti, nes būstai bus reikalingi ir ateityje. Tačiau kaip elgtis ištikus statybos pauzei, kiekvienas investuotojas sprendžia individualiai.

"Tokios kainos, kokios tikėjosi pradėję statybą, tikrai nebus. Po kelerių metų būstai vėl turėtų būti paklausi prekė", – spėjo S.Deveikis.

Panašią ateitį regi ir Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas. Jei išsipildys valdžios prognozės, kad 2011 m. šalies ekonomika atsigaus, A.Šeštakausko skaičiavimu, 2012 m. turėtų atsigauti ir statyba.

Statybos specialisto nuomone, išsaugoti neužbaigtus pastatus iki 1212 m. ar dar ilgiau įmanoma, tačiau statinius reikia apsaugoti nuo atmosferos poveikio – uždengti laikinus stogus, užsandarinti langų, durų angas.

"Protingas šeimininkas turėtų konservuoti statinį, jei jis sustabdo statybą. Neužkonservavus genda konstrukcijos", – teigė A.Šeštakauskas.

Kiek laiko statybos konstrukcijos gali stovėti neuždengtos po atviru dangumi, priklauso nuo to, iš ko jos padarytos ir kokioje statybos stadijoje.

"Jei armatūra atvira kaip Vilniaus stadione, per 2–3 metus ji bus surūdijusi, reikės viską išardyti ir daryti iš naujo. Jei armatūra gelžbetonyje, gali stovėti ir ilgiau. Jei mūras niekuo neuždengtas, drėkstant, šąlant subyrės greičiau", – pavyzdžių pateikė statybos specialistas.

Ekonomistas, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda:

Neužbaigtų statyti namų likimas priklauso nuo to, kada atsigaus nekilnojamojo turto paklausa. Vargu ar tai įvyks šiais metais. Poslinkių į gerąją pusę gali būti, bet jie bus labai kuklūs. 2011, 2012 m. – galbūt. Tada statybos bendrovėms ir turėtų kilti klausimas, ar verta namus statyti iš naujo nuo pamatų, ar užbaigti tai, kas pradėta statyti. Kai kurių statinių padėtis gali būti tokia prasta, kad juos teks griauti ir jų vietoje statyti iš naujo. Atsižvelgiant į nekilnojamojo turto paklausą, šiuo metu juos užbaigti kažin ar verta. Klausimas, kas labiau apsimoka: ar papildomai investuoti ir baigti statyti bei laukti geresnių laikų, ar palikti esamą statybos stadiją.

Kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti projekto plėtotojai. Jei jie matys, kad kelerius metus būstų neparduos, labai abejoju, ar dar investuos į statybą. Daugelis bendrovių ir taip neturi apyvartinių lėšų, susidūrė su rimtomis finansinėmis problemomis. Rasti papildomų išteklių ir juos investuoti nesitikint greitos grąžos, būtų tikrai labai sudėtingas variantas. Suteikti statybų bendrovėms lengvatų, kad būtų skatinama pirkti būstus, – irgi ne išeitis. Ateityje tai, turbūt, gimdytų naujus nekilnojamojo turto burbulus. Ankstesnių klaidų neturėtume kartoti.