Į svečią šalį ilgesniam laikui atvykusiam suomiui laikas prailgsta, jeigu jis neturi galimybės pasikaitinti saunoje. Suomijoje net mažuose butuose įsirengiamos pirtelės, jų teikiamais malonumais mėgaujamasi net kelis kartus per savaitę. Ne išimtis ir naujoji Suomijos ambasadorė Lietuvoje Marja Liisa Kiljunen.

Dvi išskirtinės progos

Nors šioje Skandinavijos šalyje pirtis siejama su kasdienybe, vis dėlto yra dvi išskirtinės progos, per kurias ėjimui į sauną teikiama ypatinga reikšmė. Viena jų – Kalėdos.

Panašiai kaip ir lietuviai, suomiai į pirtį eina norėdami nuplauti per metus susikaupusius sielos ir kūno nešvarumus, kad naujus metus sutiktų tarsi naujai gimę.

"Prieš Kalėdų vakarienę sauna specialiai išpuošiama, iškūrenama, į ją eina visa šeima", – pasakojo M.L.Kiljunen. Tą patį ji planuoja daryti ir su į Lietuvą atvykusiais artimaisiais Suomijos ambasados rezidencijoje įrengtoje pirtyje.

Diplomatės teigimu, kita šventė, per kurią sauna yra ypač svarbi – Joninės. "Labai daug suomių turi vasarnamius su pirtimi ant ežero kranto, į kuriuos visada važiuoja per šią šventę. Joninių sauna taip pat ypatingai dekoruojama", – tvirtino Suomijos ambasadorė.

Ta proga vantos yra specialiai rišamos iš šviežių šakelių. Žinoma, plaktis jomis pirtyje galima visus metus, tačiau per Jonines svarbu, kad jos būtų šviežios, surištos iš ką tik išsprogusių šakelių.

Dūminė pirtis – šventa

Ambasadorei sauna taip pat yra labai svarbi. Gyvendama Suomijoje diplomatė į namuose įrengtą sauną eidavo reguliariai. Ypač tuomet, kai reikėjo derinti aktyvų darbą ir rūpinimąsi vaikais. Suguldžiusi juos miegoti, moteris eidavo į namuose įrengtą sauną, kur atgaudavo jėgas po įtemptos darbo dienos.

Atvykusi dirbti į Lietuvą ambasadorė stengiasi nepamiršti šio įpročio. "Jei kartą per savaitę nenueinu į sauną, jaučiuosi neatsipalaidavusi", – neslėpė M.L.Kiljunen.

Diplomatė pasakojo, jog nuosavame vasarnamyje Suomijoje turi keturias saunas. Viena jų – elektrinė, kita stovi ant ežero kranto, dar kita įrengta prie svečių namo. O pati brangiausia ir jai ypatinga yra juodoji – dūminė – pirtis.

Lietuvoje reziduojanti diplomatė pastarajai teikia ypatingą reikšmę. Moteris net anūkes moko, kaip tinkamai elgtis šioje pirtyje. "Į dūminę pirtį reikia eiti ramiai, nusiteikti, negalima skubėti. Tam reikia skirti laiko, ja mėgautis. Vien iškūrenti pirtį užtrunka tris ar keturias valandas. Vienas žmogus būtinai turi prižiūrėti, kaip ji kūrenasi, kad neužsidegtų", – patarė ambasadorė.

Dūminėje pirtyje nėra kamino, dūmai išleidžiami pro duris. Todėl sienos yra pajuodusios. Tokioje tradicinėje suomiškoje pirtyje nėra ir elektros – reikia pasišviesti žvake. Tačiau joje ypatingas kvapas ir garai. Ambasadorės teigimu, toks kvapas yra pats geriausias. Saunoje iš lėto sušylama, po truputį prakaituojama – taip galima atsipalaiduoti. "Dūminė pirtis yra beveik šventa", – neabejoja M.L.Kiljunen.

100 laipsnių – per daug

Ambasadorės šeima taip pat vertina sauną. 87 metų diplomatės mama joje lankosi bent kartą per savaitę. Įprastai į pirtį ji eina šeštadienio vakarais.

M.L.Kiljunen pastebėjo, kad jos motina nebe taip mėgaujasi garu ir kitais saunos malonumais kaip anksčiau, tačiau tai neatsiejama jos gyvenimo dalis. "Ji neužsibūna ilgai garinėje, nespėja suprakaituoti, bet mamai svarbiausia, kad ji eina į sauną", – tvirtino diplomatė.

M.L.Kiljunen šypsodamasi pasakojo, kad po pirties jos mama dažniausiai geria kavą su draugėmis. Diplomatė pirties malonumus net lygino su kavos gėrimo ritualu: "Eiti į prastai iškūrentą pirtį – beveik tas pats, kas gerti per silpną kavą."

Jos nuomone, temperatūra saunoje priklauso nuo garinės dydžio. Geriausia, jei joje tvyro apie 80 laipsnių karščio. Žinoma, kartais užtenka ir mažiau, 70 laipsnių. Būtent tokio karščio sauna dažniausiai būna, kai į ją eina ambasadorės mama. Na, o 100 laipsnių temperatūra – jau per aukšta.

M.L.Kiljunen vyras – dar didesnis suomiškos pirties mėgėjas. Kai jau visi rengiasi važiuoti iš šeimos vasarnamio, jis dar vieną kartą nueina į sauną. Ypač vyras mėgsta dūminę pirtį.

Ambasadorė paskubomis į sauną neina. Moteris įsitikinusi, kad išėjus iš pirties reikia ilsėtis, atsipalaiduoti, o ne sėsti prie vairo.

Turi savo receptą

Suomiai vasarą labai mėgsta vanotis šviežiai surištomis vantomis. Tai neatsiejama saunos ritualo dalis. O kad naujai surišta vanta kuo ilgiau išliktų šviežia ir aromatinga, Suomijos gyventojai nuskintas medžių šakas arba jau surištas vantas sudeda į plastikinius maišelius ir užšaldo šaldikliuose. Iš jų ištrauktų vantų lapeliai būna tarsi ką tik nuskinti.

Ambasadorės nuomone, net ir esant pirties kultui, ne visi žino, kaip tinkamai elgtis saunoje, daro keletą klaidų. M.L.Kiljunen teigimu, kiekvieną kartą prieš einant į pirtį būtina ją išplauti, kad ši būtų švari, deramai paruošti aplinką, pakabinti rankšluosčius.

Antras reikalavimas – pirtis turi būti tinkamai iškūrenta iki reikiamos temperatūros. "Jei pirtyje šalta, neišvengiamai nusiviliama, nes su sauna siejami tam tikri lūkesčiai", – pasakojo Lietuvoje reziduojanti diplomatė.

Moteris tvirtino turinti ir savo receptą, kaip lepintis tokioje pirtyje. Ji mėgsta atsigulti ant suoliuko, pakėlusi laikyti kojas 45 laipsnių kampu, kol pradeda prakaituoti. Į garinę pirtį moteris užeina du kartus. Ambasadorė atkreipė dėmesį, jog suprakaituoti – labai svarbu, tai tarsi savitas odos šveitimas. O kad pirtyje tvyrotų malonus kvapas, kaip ir dauguma suomių, ambasadorė naudoja beržų, pušies, eglių ekstraktą.

Labai svarbu per ilgai nebūti saunoje, svarbiausia išprakaituoti. Užsibuvus gali pasidaryti silpna. Tad reikėtų įsiklausyti, ką sako kūnas. Jei sergate širdies liga, geriau į sauną neiti arba rinktis tinkamą temperatūrą, kaip daro ir jos mama, turinti tokių sveikatos sutrikimų.

"Ne visi žino ir kaip užbaigti kaitinimosi procedūrą. Geriausia išėjus iš saunos palįsti po šaltu dušu, išsimaudyti ežere. O žiemą galima išbėgti į kiemą, išsivolioti sniege. Tokiu būdu sustabdomas prakaitavimas, kurį skatina šiluma. Be to, tai teigiamai veikia kraujotaką", – priminė pirties mėgėja.

Kaitinantis saunoje svarbu gerti skysčius. Geriau nei alus yra vanduo. Na, o išėjus iš pirties, anot ambasadorės, nereikėtų planuoti jokių fizinių darbų. Juk sauna skirta atsipalaiduoti. Ji priminė, jog anksčiau Suomijoje buvo įprasta savaitgalį pradėti kaitinantis pirtyje, tad šeštadienio vakarais suomiai sugužėdavo į jas.

Tai įdomu

Viešoje Suomijos pirtyje visi žmonės yra lygūs. Čia jie vienas kitą gali kalbinti, nepaisydami to, kokią socialinę padėtį užima. Beje, į sauną suomiai dažniausiai eina nuogi, todėl pirtys skiriamos į vyrų ir moterų. Nuogi į sauną neina tik tuomet, kai į ją vedasi vaikus.

Pasikaitinti pirtyje yra svarbu baigiant kokią nors veiklą. Po sporto rungtynių ar pasirašius sėkmingą verslo sandorį tradiciškai užsukama į sauną. Be to, į suomišką pirtį keliaujama ir norint aptarti svarbius reikalus, derėtis.

Suomiška pirtis svarbi ir Suomijos valdžios sluoksnyje. Vyriausybės nariai mėgsta eiti į sauną, nes joje tvyranti atmosfera padeda prieiti prie vieningos nuomonės ir priimti šaliai svarbius sprendimus.

Buvę Suomijos ambasadoriai Lietuvoje dažnai svečius kviesdavosi į sauną, įrengtą ambasados rezidencijoje.

Vašingtone (JAV) Suomijos ambasados žiniasklaidos departamento vadovai dažnai kaitinasi – saunose vyksta renginiai, čia kviečiami svečiai, žurnalistai.

Lietuvoje, kaip ir Suomijoje, yra įkurta Saunos akademija. Jos atstovai leidžia knygas, kuriose rašoma apie pirčių įtaką sveikatai, puoselėjamą pirčių tradiciją.