Ką bus privalu saugoti Kauno naujamiestyje nulems šiuo metu vilniečių specialistų rengiamas vertinimo tarybos aktas. Su juo susipažinę Kauno architektai susiėmę už galvos – miesto centrui gresia stagnacija.

Kiemai virs puvėsiais

Kauno naujamiesčio Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą rengia sostinėje įsikūrusi biudžetinė įstaiga Kultūros paveldo centras. Darbas jau antrą kartą pristatytas Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai (KAUET) bei Trečiajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai, kuri galiausiai ir tvirtins minėtą dokumentą. Tai dokumentas, juodu ant balto užfiksuosiantis, kokios nekilnojamosios vertybės yra Naujamiestyje ir kas yra saugotina. Kokie šioje teritorijoje bus galimi pertvarkymai, kur ir kaip bus galima statyti naujus objektus, nustatys vėlesni dokumentai. Visa medžiaga galiausiai bus išguldyta Naujamiesčio specialiajame plane.

Svarstydami rengiamą Kauno naujamiesčio vertinimo tarybos akto projektą KAUET nariai vienbalsiai įspėjo: jei bus saugomi dabartiniai Naujamiesčio kvartalų vidinių kiemų užstatymo tipai, kaip yra siūloma dokumento projekte, bus nužudyta Kauno miesto centro plėtra.

„Vidinių kiemų kvartalai yra virtę labirintais. Kaunas baisiausias vidiniais kiemais. Jei juos saugosime, jie išliks tokie patys. Būtina tai keisti“, – kalbėjo KAUET narys architektas Algimantas Kančas.

„Jei vidinių kvartalų struktūra bus įpaminklinta ir jos nebus galima keisti, Naujamiestis bus palaidotas. Tokio pavidalo jis negali funkcionuoti“, – pritarė architektas Audrys Karalius. Jo nuomone, saugotinas gali būti nebent perimetrinis Naujamiesčio užstatymas, priešingu atveju vidiniai kvartalai taps pūvančiomis teritorijomis.

KAUET nariams nesuprantamas kvartalų erdvių saugojimas, nes po to, kai Laisvės alėja tapo skirta tik pėstiesiems, vidinių kiemų erdvės pakito.

Įsivaizduoja kardinalias permainas

KAUET narys architektas Gintaras Prikockis žemėlapyje iliustravo, kad Kauno naujamiestis yra aptrupintas saugomais arba vertingų savybių turinčiais pastatais. Jis projekto autoriams siūlė įdėmiai peržiūrėti, ar nėra saugoma per daug. Antai daugybės stogų būklė yra baisi, o juos skrupulingai saugant remontuoti tampa kur kas sudėtingiau.

Architektas Rimvydas Palys pasigedo akcento, kad pagrindinis Kauno naujamiesčio išskirtinumas yra prieškario modernios architektūros pavyzdžiai, ir ne pavieniai pastatai, o visuma. Jie suteikia spalvą miestui. Be to, jam stinga akcento, kad Kaunas – upių ir garlaivių miestas, jie turi grįžti į šias upes. Neminėti upes juosiantys žali Žaliakalnio ir Aleksoto šlaitai.

„Kaunui reikia labai svarbių posūkių, plėtros krypčių, turi būti pertvarkytas transportas ir kita. Laisvės alėjos kiemai negali likti šiukšlynais“, – dėstė R.Palys ir tikino, kad nepakeitus parengto projekto visa tai bus neįmanoma.

„Smetona uždėjo karkasą ant carinio palikimo, dabar galime uždėti dar vieną karkasą. Nesu architektas chuliganas, bet manau, kad Kaunas galėtų puikiai iškilti, jei nebus stabdžių“, – tvirtino R.Palys ir ragino nebijoti įsileisti šiuolaikinės architektūros į Naujamiestį, o projekto autoriams siūlė labai stipriai padirbėti.

Nemato reikmės tankinti

Ankstesniame projekto pristatyme KAUET nariai ragino dokumentu skatinti Kauno miesto centrinės dalies tankinimą. Kitaip tariant, žemi pastatai aukštinami, laisvi sklypai užstatomi. Projektą pristatęs Kultūros paveldo centrui vadovaujantis Virgilijus Kačinskas teigė nesutinkąs su Naujamiesčio tankinimu. Esą visų ankstesnių laikotarpių architektūra, net ir mažaaukštė, yra savaip vertinga.

Pasak V.Kačinsko, ši istorinė miesto dalis turi būti išsaugota tokia, kokia yra dabar, išskyrus nevertingas teritorijas, pavyzdžiui, stoties rajoną. Mat jei teritorija yra įrašyta į saugomų kultūros vertybių registrą, pastatų tankinimas yra ribojamas. Kita vertus, galimybes, kaip galima keisti saugomą teritoriją, nustatys kiti, vėliau planuojami rengti, dokumentai.

„Jūs remiatės dokumentais, o mes gyvenimiška patirtimi“, – pastebėjo A.Karalius. Rengiamo projekto autoriai užsiminė, kad patys netyrė vertybių, esančių svarstomoje teritorijoje, bet naudojosi kitų autorių parengta medžiaga.

Architektai taip pat reikalavo iš saugojimo drobule neužkloti Nemuno pakrančių, nes tokios, kokios jos dabar yra Naujamiesčio dalyje, – toli gražu nėra siekiamybė. „Mažiausias štrichas tampa dideliu slenksčiu. Reikia pasiekti balansą tarp šiuolaikinių poreikių ir saugojimo“, – mokė A.Karalius. Jo įsitikinimu, reikia apibrėžti principus – ką saugome, o ne pedantiškai saugoti detales.

Architektai tai pat atkreipė dėmesį, kad kaimiškos struktūros elementai, per klaidą atsiradę Kauno centre, neturėtų būti nepajudinama vertybė.

Saugomų namų per daug

KAUET narys profesorius Jurgis Bučas autorių darbe pasigedo esminių nuostatų, kas saugoma: visuma ar elementai. „Šis darbas – be konceptualaus turinio. Nekilnojamųjų vertybių registrą sudėjome kaip sumuštinį iš visko, nepajėgiame susitvarkyti“, – kalbėjo jis. Profesorius pakartojo pasaulyje gerai žinomą tiesą: „Saugojimas neužtikrina naudojimo, tik naudojimas užtikrina saugojimą. Kiek ir ko turime palikti savo vaikams ir anūkams?“ – retoriškai klausė J.Bučas. Jo įsitikinimu, perteklinį paveldą reikia pritaikyti naujiems poreikiams.

Akto projekte numatyta, kad pagrindinės Naujamiesčio gatvės – Laisvės alėjos abiejų pusių išklotinės su kai kuriomis „iškąstomis“ vietomis yra saugomos, tačiau gatvės, kaip pėsčiųjų zonos, statusas, dokumente neužfiksuotas.

Pasiteiravus, ar Naujamiestyje yra siūlomų saugoti sovietinio laikotarpio pastatų, autoriai užsiminė apie aštuonis objektus, kuriuos įvertinti bus siūloma vertinimo tarybai.

Atsakymams atsivežė istoriką

Daug diskusijų sukėlė projekto autorių nufotografuotos aštuonios esą charakteringiausios Kauno naujamiesčio perspektyvos. Kauniečiai vilniečiams aiškino, kad yra kur kas geresnių perspektyvų, net ir Laisvės alėjai parinktas ne pats geriausias fotografinis rakursas. Architektė Neringa Blaževičienė projekto rengėjams sufleravo, kad geriausia Laisvės alėjos perspektyva atsiveria iš Senamiesčio pusės galo, kur prasideda liepų alėja, o ne nuo vidurinės alėjos atkarpos. Apskritai iškilo dvejonių, ką saugo nufotografuotos perspektyvos, nes tekstinėje dalyje tai nėra aprašyta.

Pirmą kartą pristatant projektą buvo šaižiai sukritikuota istorinė medžiaga. „Kantriai ir nuodugniai viską tikrinome, netgi atsivežėme istoriką“, – Kultūros paveldo centro direktoriaus pavaduotoją Eugenijų Ivaškevičių pristatė jo vadovas V.Kačinskas.

Architektūros istorikė Jolita Kančienė ir šį kartą kritikavo, kad gausioje istorinėje medžiagoje surašyta daug smulkmenų, o svarbių dalykų, informacijos apie urbanistinius projektus ji pasigedo. E.Ivaškevičius kontrargumentavo, kad viskas, ko reikia, yra įtraukta, ir kad smulkmenos yra ne mažiau svarbios. Esą „būtina mozaika suvokiant urbanizmą“. E.Ivaškevičius užsiminė, kad rinkdamas medžiagą rėmėsi ir įvairiuose interneto portaluose pateikiama medžiaga apie Kauno praeitį.

Į diskusiją įsiterpęs Kaune dirbančios Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos vadovas profesorius Vytautas Levandauskas paaiškino, kad reikia ne istorinės apybraižos, o istorinių faktų, susijusių su svarstomu objektu, t. y. Naujamiesčiu.

Parašus dės tarybos nariai

Kadangi beveik prieš metus buvo praplėstos Kauno naujamiesčio ribos, atsirado poreikis patikslinti jo vertingąsias savybes. Praėjusių metų lapkritį KAUET buvo pristatytas šios teritorijos vertingųjų savybių aprašo projektas. Pirmąjį kartą svečiai iš sostinės sulaukė itin priešiškos vietinių architektų reakcijos. Po to KPD vadovė Diana Varnaitė yra teigusi, kad Kultūros paveldo centro specialistai atvažiavo aptarti su Kauno architektų bendruomene, kas gi tokioje didelėje teritorijoje turėtų būti saugoma ir kiek laisvės gali būti palikta užsakovams bei architektams.

„Tuo metu, kai buvo pirmąsyk nustatytos Kauno naujamiesčio vertingosios savybės, dar neturėjome vertinimo tarybos Kaune. Dabar jau turime, taigi tais atvejais, kai paveldosaugininkų ir architektų pozicijos išsiskirs, galutinį verdiktą priims būtent ji. Šiai, trečiajai, KPD vertinimo tarybai vadovauja profesorius Vytautas Levandauskas, o ją sudaro puikiai Kauną pažįstantys ekspertai ir mokslininkai: Kęstutis Zaleckis, Vaidas Petrulis, Mindaugas Bertašius, Jonas Vaičenonis, Linas Saldukas, Raimonda Norkutė. Visi septyni tarybos nariai yra mokslų daktarai“, – yra patikinusi KPD vadovė.

Architektas Gintaras Balčytis:

Pristatytas projektas nėra tinkamas Kaunui, nes neatsižvelgta į miesto situaciją. Šiuo projektu iš Naujamiesčio daromas rezervatas, tarsi jame nevyktų gyvenimas. Akcentuojami pastatai, kurie pastatyti daugiau kaip prieš 50 metų. Vis dėlto tarpukaris yra pagrindinis Kauno skiriamasis ženklas. Tai, kas vyko anuomet, galėtų vykti ir šiomis dienomis. Vis dėlto šis planas su išklotinių fiksavimu ir stipriu statybų apribojimu Laisvės alėjos kiemuose bei pačioje Laisvės alėjoje problemų nesprendžia, o jas sukuria. Jei bus patvirtintas toks aktas, koks buvo pastarąjį kartą pristatytas, neabejotinai iškils naujų sunkumų. Iki šiol Naujamiesčio reglamentavimo nebuvo, kiekvienu atveju reikėjo atlikti tyrimus ir buvo sprendžiama, ką ir kaip leisti pertvarkyti. Šiuo aktu visa miesto centrinė dalis bus reglamentuota, norint pakeisti rankeną, reikės specialių tyrimų. Projekte neatsižvelgiama į tai, kad, Laisvės alėją pavertus pėsčiųjų gatve, komplikavosi vidinių kiemų planinė struktūra, kiemai tapo įvažiuojami tik iš vidinės pusės. Jei esama struktūra negalės būti keičiama, bus neįmanoma šių kvartalų tvarkyti. Kaunas centrinėje dalyje turi didelę upę – Nemuną, tačiau prie jo negalima prieiti per platų Karaliaus Mindaugo prospektą ir nelemtas krantines. Rengiamame plane jos pažymėtos kaip nejudinamos, nes yra siluetų, išklotinių dalis. Norime miestą pritraukti prie vandens, o minėtas aktas užkerta tam kelią. Matyt, į tas mūsų pastabas, kurios priimtinos, bus atsižvelgta, o į tas pastabas, kurios rengėjams atrodys visiškai nepagrįstos, tikriausiai nebus atsižvelgta. Blogybė ta, kad urbanistinės ir architektūrinės plėtros planas pristatytas daugiau per istorinę prizmę. Vertingais laikomi tie namai, kurie pastatyti daugiau kaip prieš 50 metų, net nediskutuojama, ar jie visi yra vertingi. Ne visi tarpukariu ar cariniu laikotarpiu pastatyti namai yra vertingi. Architektų nuomone, situacija turi būti nagrinėjama per urbanizmą ir architektūrą, na ir per istorinę prizmę. Vis dėlto bet kuris sandėliukas, statytas tarpukariu ar caro laikais, negali būti laikomas architektūros šedevru. Manau, projekto rengėjai turėtų labiau susipažinti su Kauno ypatumais, juos išryškinti. Dabar matosi, kad autoriai į darbą žiūri gana formaliai, pagal įstatymo raidę. Matau ne nesugebėjimą, o nenorą įsikirsti į sudėtingą situaciją. Jei yra pasirašytas ministro raštas, tai juo ir vadovaujamasi. Autoriams nesvarbu, ar raštas geras, ar ne. Jei ir tarpukariu taip būtų buvę elgiamasi, šiandien Laisvės alėjoje matytume 1–2 aukštų carinius namelius su mansarda, neturėtume „Pienocentro“, Centrinio pašto, Karininkų ramovės ir kitų pastatų, kuriais dabar didžiuojamės.