Vieno, pusantro kambario butai iki 40 kv. m ploto šiuo metu – patys paklausiausi.
Žvilgsnis į ateitį – optimistinis. NT kainos iš lėto keičiasi į teigiamą pusę.

Nedideli, patys pigiausi vieno ir dviejų kambarių butai – paklausi prekė, kurios ėmė dairytis ne vienas kaunietis. Žvalgytuvės vis dažniau pasibaigia realiu sandoriu pas notarą.

Ieško senų, bet pažangių

Nekilnojamojo turto agentūrų atstovai, įstengę atlaikyti nekilnojamojo turto (NT) rinkos sąstingį, nedvejodami tvirtina – rinka išties tapo aktyvesnė nei prieš metus.

"Panašu, kad žmonės traukia pinigus iš kojinės ir investuoja į nekilnojamąjį turtą. Pamatė, kad kainos pasiekė žemutinę ribą. Pigiausi būstai keliais procentais netgi pabrango", – komentavo bendrovės "Forto siena" direktorius Evaldas Andriejūnas.

NT agentūrų atstovų teigimu, klientai labiausiai domisi mažo ploto pirkiniais.

"Vieno, pusantro kambario butai iki 40 kv. m ploto šiuo metu – patys paklausiausi. Galima sakyti, kad prie jų išsirikiavusi eilė. Jie sąlyginai brangesni už didelio ploto butus. Už 1 kv. m ploto gali būti prašoma apie 3 tūkst. litų. Bent jau pas mus įmonėje jų poreikis – didžiulis", – tikino E.Andriejūnas.

Tokių butų, jo žiniomis, dairosi pensininkai, negalintys išlaikyti didelių butų, jaunos šeimos, norinčios savų namų gyvenimo pradžiai. Dalis tiesiog investuoja – nupirktą butą išnuomoja.

Paklausūs net ir prieš 30 metų statyti butai, nes tokio dydžio naujos statybos butų pasirinkimo beveik nėra.

"Mažiausiai pirkėjus domina keturių kambarių butai, jie pigūs, bet juos išlaikyti – brangu. Kartais keturis kambarius gali nupirkti už pusantro kambario buto kainą", – palygino "Forto sienos" atstovas.

Jo pastebėjimu, dalis potencialių pirkėjų ieško butų nebūtinai naujuose namuose. Tačiau dairydamiesi po seniau statytus pageidauja, kad būtų įsteigta namo savininkų bendrija, kad name būtų atnaujintas šilumos mazgas, atidžiai išnagrinėja šildymo sąskaitas. Tik gerai išanalizavę išlaikymo sąnaudas apsisprendžia, ar pirkti. Vis dėlto, pasak E.Andriejūno, pasiūlymų pirkti butą sename, bet pažangiame name – reta.

Pardavę skuba pirkti

Atėjus pavasariui, pastebimas ne tiek aktyvus pirkimas, kiek susidomėjimas, ieškojimas. "Žmonės pradėjo žvalgytis ne tik butų, bet ir namų, sklypų. Pirkinių už 100–200 tūkst. litų žmonės labai dažnai dairosi turėdami grynųjų pinigų, arba bent pusę reikiamos sumos, likusią skolinasi", – teigė "Forto sienos" direktorius.

Dalis potencialių pirkėjų kojinėje pinigų neturi prikaupę, bet ir į banką skubėti nelinkę. Paskatinti pasikeitusių poreikių, mėgina parduoti turimą nekilnojamąjį turtą ir įsigyti jų poreikius atitinkantį.

"Aišku, tie žmonės, kurie investavo į butą per patį jų pirkimo piką prieš kelerius metus, neatgaus savo pinigų. Tačiau yra tokių, kurie savo turimą būstą nori tiesiog keisti iš mažesnio į didesnį ar atvirkščiai. Sunkmetis praėjo, bet gyvenimas nepasibaigė. Šeimos gausėja arba mažėja, tad poreikiai keičiasi", – paaiškino Kauno nekilnojamojo turto prekybos agentūros (KNTPA) direktorius Almantas Pėstininkas.

Susidomėjimas namų valdos sklypais grįstas skaičiavimais. "Žmonės mato, kad įsigyti sklypą gali ypač maža kaina ir pasistatyti namą gerokai mažesnėmis sąnaudomis: bus lengviau rasti meistrus, gauti nuolaidas statybinėms medžiagoms", – svarstė KNTPA vadovas.

A.Pėstininkas pastebi, kad šiemet, kaip ir kiekvieną pavasarį, atsigavo sodų sklypų rinka. Mat žmonėms norisi išvažiuoti pabūti užmiestyje, arčiau gamtos, išsikepti kažką  kepsninėje, nusiskinti savo sklype užaugusį obuolį. Sodo sklypų kaina, pasak NT rinkos specialisto, šiuo metu prasideda nuo 15 tūkst. litų.

KNTPA direktoriaus žiniomis, dalis NT pirkėjų yra ką tik atsiėmę indėlius iš bankų ir investuoja pinigus į butus. "Aišku, buvusio piko taip greitai nepasieksime, ekonomika taip greitai nepakils. Tačiau žvilgsnis į ateitį – optimistinis. Manau, kad NT kainos iš lėto keičiasi į teigiamą pusę", – samprotavo NT agentūros vadovas.

Nauji – 50 proc. brangesni?

A.Pėstininko teigimu, žmonių poreikiai ir prioritetai perkant būstus panašūs kaip ir anksčiau. Šiek tiek dažniau akcentuojama galimybė šildytis autonomiškai. Kita vertus, būstų su autonominiu šildymu pasirinkimas nėra didelis. Dažniausiai tai – naujos statybos butai ir gana brangūs, jų kaina prieinama tik nedaugeliui pirkėjų.

Už naują būstą, KNTPA vadovo skaičiavimu, reikia mokėti kone 50 proc. brangiau. Pliusų turi ir seni butai – būna gerai suplanuotų, mikrorajonuose susiformavusi patogi infrastruktūra. Juolab kad galima pagerinti jų kokybę. Namui verta atnaujinti šilumos punktą, pakeisti langus. Senas daugiabutis galbūt nebus toks šiltas, kaip naujai pastatytas, bet ekonomiškesnis.

"Daug priklauso nuo namo bendrijos, kaip ji namą prižiūri. Artėjant žiemos sezonui reikia pritaisyti prie lauko durų spyruoklę ir sąskaitos už šilumą jau bus mažesnės", – paprastą taupymo pavyzdį pateikė pašnekovas.

Išliko stipriausi tarpininkai

NT agentūros per sąstingį irgi patyrė sunkių išbandymų. Prieš kelerius metus, kai butai, namai ir sklypai buvo graibstyte graibstomi, nesnaudė ir verslininkai. Buvo įsteigta daugybė įmonių, kurios vertėsi NT prekyba. Per pastaruosius metus nemažai jų bankrutavo.

Įmonei "Forto siena" pavyko išgyventi sunkųjį laikotarpį pradėjus teikti papildomas paslaugas, pavyzdžiui, dokumentų tvarkymo įteisinant statinius.

"Pragyvenome gana sunkų laikotarpį. Vieni konkurentai galbūt sustiprėjo, kitų Kaune visai neliko. Mes papildomų paslaugų nesiėmėme. Manome, kad geriausia daryti tą darbą, kurį geriausiai moki, išmanai, turi patirties. Atėjo pavasaris, gyventi tapo lengviau", – prisipažino KNTPA vadovas.

"Ober-Haus" Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis: Lyginant su 2009 m. pradžia, prekyba NT šiuo metu vienareikšmiškai daug gyvesnė. Ir apskritai praėjusiais metais kainos krito vidutiniškai apie 3 proc. per mėnesį. Šiemet kainos 3 proc. nukrito per visus tris pirmuosius mėnesius. Kalbant apie naują statybą, bent jau Vilniaus mieste, kainos beveik stabilizavosi, kai kurie vystytojai net bando jas šiek tiek kilstelėti. Prekyba naujos statybos būstu atsigauna tuose projektuose, kuriems bankai suteikia palankias skolinimosi sąlygas. Kainų prasme dugnas kol kas nėra pasiektas. Nors kritimas sulėtėjo, bet jis vis dėlto egzistuoja, ypač senos statybos namuose. Remiantis oficialia Registrų centro statistika, pardavimų skaičius kovo mėnesį buvo 15–20 proc. didesnis nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Tą patį rodo ir mūsų įmonės statistika. Tačiau lyginant sandorių kiekį su 2007 ar 2008 m., jų dar bent dukart mažiau. Lyginant su 2007 m. pabaiga, didmiesčiuose būstų kainos yra nukritusios beveik 40 proc. Vadinasi, tam tikrus žmones vilioja sumažėjusios kainos. Kita priežastis – palankesnės skolinimo sąlygos. Buvo laikotarpis, kai bankai visiškai nenorėjo skolinti pinigų NT įsigyti, dabar kai kurie bankai aktyviai dairosi, kam paskolinti pinigų, ir siūlo patrauklesnes sąlygas nei prieš metus. Taip pat ir palūkanos sumažėjo. Iš kitos pusės, krizė siejasi su naujos statybos apimtimis – nauji būstai beveik nestatomi. Pavyzdžiui, Vilniuje 2007–2008 m. per metus buvo pastatoma po 5–6 tūkst. butų kasmet. 2009 m. buvo pastatyta beveik 1,5 tūkst. butų. Šiemet prognozuojame, kad bus pastatyta 200–300 butų. Naujos statybos butų pasirinkimas nėra didelis. Vienas krizės požymių yra tas, kad žmonės, perkantys butus, renkasi ne pačius prasčiausius. Neparduoti naujos statybos likučiai – Vilniaus mieste apie 1,9 tūkst. butų – nebūtinai yra patraukli prekė. Apie 40 proc. šių butų stačiusių bendrovių yra bankrutuojančios arba restruktūrizuojamos. Jų ateitis – ne visai aiški. Todėl pirkėjams, norintiems investuoti pinigus į kokybišką, saugų būstą, pasirinkimas yra stipriai sumažėjęs. Tų vystytojų statytuose namuose, kurie turi gerą vardą rinkoje, didžioji dalis butų yra išpirkta. Žmonės jau nebesitiki, kad po metų ar dvejų kainos bus perpus mažesnės. Pirkėjai nusiteikę, kad jei kainos ir mažės, jos mažės ne iš esmės. Kyla klausimų: ką bus galima nupirkti, jei kainos išties bus pasiekusios dugną, ar bus iš ko rinktis ? Taigi žmonės aktyviai dairosi, atskirais atvejais – įsigyja. Senos statybos butų pasiūla panaši kaip prieš metus ar kelerius. Šiais atvejais netgi būna lengviau nusiderėti. Tačiau tokiam pirkiniui sunkiau gauti paskolą. Kalbant apie pačius pigiausius butus, kurių kaina nesiekia 100 tūkst. litų, pasirinkimas nėra didelis. 100–150 tūkst. litų – tai suma, kurią galima lengviau pasiskolinti, dėl to jie paklausūs.

Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai Kauno mieste

Individualūs gyvenamieji namai

Butai

Žemės sklypai

Šaltinis: Registrų centras