Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kviečia ne tik pasigrožėti specialiai didžiajai pavasario šventei surengta paroda, bet ir atgaivinti senąsias Velykų šventės tradicijas – papuošti savo namus pačių pasidarytais velykiniais paukščiais.

Rytoj duris atversiančioje parodoje "Velykiniai paukščiai" eksponuojami Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokyklos jaunųjų floristų kūriniai ir Jaunimo centro dizaino studijos "Kukutis" vaikų darbeliai grotažo technika. Iš 86 parodos eksponatų lankytojai kviečiami išrinkti labiausiai jiems patikusį.

Namų akcentas

Paklausta, kodėl parodoje atsidūrė būtent velykiniai paukščiai, muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja Aušra Kavaliauskienė pasakojo, kad anksčiau šiame krašte belaukiant Velykų, viską sodyboje susitvarkius, jais buvo puošiami kambariai.

Paprastai tai būdavo daroma ketvirtadienį. Puošmenos gamintos iš šiaudelių, kiaušinio kevalo, popieriaus, gausiai pridedant žalumynų.

Iš įvairių gamtinių medžiagų pagaminti ir ant išvaškuoto siūlo ar ašuto – arklio uodegos ar karčių plauko – virš šventinio stalo pakabinti paukščiai – svarbiausias velykinės puošybos akcentas.

Medžiagos – iš gamtos

Iš šiandien kuriant velykinius paukščius dažniausiai naudojamos rišimo, raizgymo, pynimo ir klijavimo technikos.

Pagrindinės medžiagos – gamtinės: samanos, džiovinti augalai, šiaudai, šienas, beržo tošis, pušies žievė, pupų ankštys, kiaušinių lukštai, pakulos, medžio drožlės, beržo, gluosnio šakelės, smilgos, plunksnos, džiovinti egzotiški vaisiai.

Senovėje lietuviai tikėjo, kad velykinis paukštis – tai mitinė būtybė Velykis, kuris Velykų proga geriems vaikams neša margučius. Velykų bobutė ir kiškutis – vėliau atsiradę antriniai personažai. Įdomu, kad bobutė su kiškučiu, kaip ir mitinis paukštis Velykis, margučius vaikams neša į iš anksto paruoštą lizdelį.

Žaliąjį ketvirtadienį

Paroda atidaroma ypatingą Didžiosios savaitės dieną – Didįjį ketvirtadienį.

Etnografinių šaltinių liudijimu, anksčiau jis vadintas Žaliuoju. Tą dieną žmonės nešdavo visokių žolynų iš girios, kad papuoštų savo namus ir kad rugiai gerai keltųsi, žaliuotų.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus ragina klaipėdiečius atgaivinti senąsias tradicijas. Parodos atidarymo metu ir kitą dieną – Didįjį penktadienį – čia lankytojai galės patys išmokti pasigaminti tradicinę Velykų puošmeną – paukštį iš floristinių medžiagų. O pristigus išmonės, jos bus galima su kaupu pasisemti iš parodos eksponatų.

Kūrybinių ieškojimų kelias

Klaipėdos jaunimo centre jau 15 metų dirbanti "Kukučio" įkūrėja Renata Sondaitė tvirtino, kad laukdami pavasario studijos nariai rinko medžiagą apie paukščius: domėjosi, kokių jų būna, kas ir kada parskrenda, kaip jie pypauja, kokie sparnuočių plunksnelių raštai bei spalvos.

Vaikai aiškinosi ir gražiausios pavasario šventės papročius, bandė įspėti, kas yra tas paslaptingas Velykų paukštis, kuris geriems vaikams deda margučius.

Kūrybinė fantazija, ieškojimai bei atradimai atsiskleidė jaunųjų menininkų grotažo technika sukurtuose darbeliuose.