Gali pakenkti sveikatai

Pasak Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto profesoriaus Albino Žilinsko, daugelis žmonių nesivargina perskaityti etiketėse mažomis raidėmis surašytų įspėjimų, buitinės chemijos produkto laikymo ir vartojimo sąlygų.

„Etiketėje visada yra patarimų, kokiomis sąlygomis tą produktą naudoti, ko vengti, ką daryti, jei jis patektų ant odos ar gleivinių. Yra buitinės chemijos priemonių, kurias naudojant reikia užsimauti pirštines ar net užsidėti apsauginius akinius arba jų negalima naudoti uždaroje patalpoje, nebent ji labai gerai vėdinama“, – sako A. Žilinskas.

Viena pavojingiausių cheminių priemonių, pasak profesoriaus, visiems žinomas „kurmis“, skirtas atkimšti kanalizacijos vamzdžius. Taip pat vienos iš pavojingesnių priemonių, jeigu jas netinkamai naudojame, yra skirtos unitazams plauti.

„Skysčiai arba grūdeliai, patekę į akis, gali sukelti negrįžtamus jų pakenkimus, ant odos – sunkius paviršinius ar gilius nudegimus, o prarijus – sunkius burnos, stemplės gleivinės ar gilesnių audinių nudegimus. Todėl visada labai atidžiai perskaitykite, kaip tokias chemijos priemones saugiai naudoti“, – įspėja prof. A. Žilinskas.

A. Žilinskas. Asmeninio archyvo nuotr.

Neperpilkite į kitas pakuotes

Kartais, baigiantis skalbikliui ar valikliui, jo likučiai supilami į naują talpą su panašia priemone. Prof. A. Žilinskas to daryti kategoriškai nerekomenduoja.

Kartais viena smulkmena ir neatidumas gali sukelti rimtų padarinių, todėl būkite dvigubai atsargesni, jei šeimoje yra mažų vaikų.

„Negalime nuspėti, kokios cheminės reakcijos įvyks ir kokios dujos gali susidaryti, kurių įkvėpti tikrai nebūtų sveika. Siūlyčiau atkreipti dėmesį net į tokias, kažkam gal atrodančias smulkmenas, kaip didesnės talpos produkto išpilstymas į mažesnes talpas, kurias esą patogiau naudoti. Jei tai buteliukas, pavyzdžiui, nuo mineralinio vandens ar vaisvandenių, yra grėsmė, kad po kurio laiko pamiršite, kad ten ne tas skystis, kuris turėtų būti, arba jo netyčia paragaus smalsus vaikas. Kartais viena smulkmena ir neatidumo momentas gali sukelti rimtų padarinių, todėl būkite dvigubai atsargesni, jei šeimoje yra mažų vaikų“, – atkreipia dėmesį mokslininkas.

Nenaudokite daugiau nei leistina

Profesorius pastebi, kad kartais žmonės linkę pilti daugiau skalbiklio ar valiklio, nei rekomenduoja gamintojas.

„Jei drabužiai ne itin gerai išsiskalbė, nereikėtų kitą kartą pilti dvigubai daugiau skalbiklio – geriau išskalbti dar kartą. Mat didelis cheminės medžiagos kiekis gali iš puresnių audinių blogiau išsiskalauti ir vėliau sukelti alergines reakcijas. Kalbant apie skalbiklius, yra įvairių jų formų – milteliai, skysčiai, kapsulės. Pastarąsias naudoti saugiausia, nes cheminė medžiaga slypi ištirpstančiame apvalkale. Tirpalas taip pat neblogai, bet pasisaugokite, kad jo nepakliūtų ant odos ir nepakliūtų į akis. Jei taip atsitiko, pirmoji savigalbos priemonė – vanduo: reikėtų gausiai juo nuplauti tą vietą, o paskui, jei būtina, kreiptis į gydytojus“, – apie saugų švaros priemonių naudojimą pasakoja chemikas dr. A. Žilinskas.

Prisiminkite chemijos ABC

Buitinės chemijos prekių pasiūla tikrai didelė, tad galima rinktis ir draugiškesnes gamtai, taip pat naudoti natūralias priemones, kad ir dėmėms išimti.

„Vertėtų prisiminti, kad šarmą neutralizuojame su rūgštimi ir atvirkščiai. Jei bandysite išimti uogų dėmę su buitine acto rūgštimi, tikėtina, kad ji dar labiau įsigers. Čia padėtų vandenilio peroksido tirpalas. Taip ir su pirmosios pagalbos priemonėmis: jei, pavyzdžiui, žinome, kad vaikas palaižė acto rūgšties, reikia sugirdyti skiesto valgomosios sodos tirpalo. Pravartu prisiminti, kad įspėjimas „Laikyti vaikams neprieinamoje vietoje“ reiškia tikrai neprieinamą, o ne pasiekiamą prisistūmus kėdę“, – sako prof. A. Žilinskas.