Jei milijardas litų, kuriuos Lietuva investuoja į savo krašto apsaugos sistemą, būtų skirti bendradarbiavimui su kaimyninėmis valstybėmis stiprinti, bent jau "Eurovizijos" konkurse mūsų šalies atstovui nubyrėtų daugiau balų.

Darbą ir namus skiria siena

Be abejo, puoselėti su savo kaimynais gerus santykius yra gerokai svaresnių ir pragmatiškesnių priežasčių.

Urbanisto Simono Gentvilo teigimu, stiprėjant globaliai konkurencijai miestai vis labiau buriasi į regionus, kad galėtų save pristatyti kaip patrauklesnį objektą investicijoms, o sykiu – vietą gyventi ir dirbti.

Tokia tendencija ryški ne tik kalbant apie paskiras valstybes, bet ir pasienio zonas.

S.Gentvilo teigimu, ES yra apie 800 tūkst. žmonių, kurie gyvena vienoje šalyje, o dirba – kitoje, tad jie faktiškai kiekvieną dieną kerta kitos valstybės sieną.

Lietuvoje tokių "migruotojų" yra apie 700 – bent jau šiuos skaičius pateikia oficiali statistika. Daugiausia tai kaimyninėse valstybėse – Lenkijoje bei Latvijoje dirbantys mūsų tautiečiai.

"Dabar pasaulis tiek globalus, kad miestai darosi mažiau priklausomi nuo valstybės, kurioje jie yra, konteksto, o labiau nuo santykių su užsienio partneriais", – mano specialistas.

Vilioja ir pigesnis būstas

Pašnekovo teigimu, prognozuojama, jog jau po 5 metų Liuksemburge bus daugiau iš užsienio atvykstančių darbuotojų nei vietinių.

"Lietuvoje tai ne itin jaučiama, nes mūsų šalies pasienis, išskyrus gal Mažeikius, nelabai apgyvendintas", – konstatavo pašnekovas.

Magistro darbo objektu pasirinkęs Kopenhagos (Danija) ir Malmės (Švedija) bei Vienos (Austrija) ir Bratislavos (Slovakija) dvipolius S.Gentvilas prisipažino daugiausiai dėmesio skyręs darbo rinkos aspektui.

Urbanisto teigimu, tai bene jautriausia tarptautinių dvipolių tema. Štai, pasak pašnekovo, beveik 100 proc. pasienio regiono lenkų teigia, jog iš Lietuvos atvažiuojantys žmonės neigiamai veikia jų darbo sąlygas.

"Be abejo, dažniausiai motyvacija – geresnis uždarbis ir darbo sąlygos, didesnė darbo pasiūla. Kalbant apie Malmę ir Kopenhagą, šiuo atveju daugiau yra vykstančiųjų į pastarąją", – teigė S.Gentvilas.

Tačiau negalima ignoruoti ir to fakto, jog pusė jų yra patys danai. Negalėdami įpirkti būsto savo gimtinės sostinėje, jie įsikuria vos 40 km nuo Kopenhagos nutolusioje Malmėje.

Abipusė nauda

Pasak S.Gentvilo, atmetus kai kuriuos neigiamus aspektus, bet kokiu atveju iš miestų aglomeracijos, ar, kitaip tariant, susiliejimo, naudos turi abu partneriai.

Kaip vieną ryškesnių pavyzdžių pašnekovas minėjo tarptautinę Klimato kaitos konferenciją Kopenhagoje.

S.Gentvilo teigimu, jei ne glaudi partnerystė su Malme, vargu ar tokio lygio renginys Danijos sostinėje būtų įvykęs – esą danams tiesiog būtų pritrūkę pajėgų aptarnauti politinį pasaulio elitą. Didelė dalis svečių apsistojo Malmės viešbučiuose, o abu miestus jungiantis Oresundo tiltas buvo uždarytas ir iš dalies skirtas tik jiems aptarnauti.

Nenuostabu, jog besigilindamas į skirtingų pasienio regionų susiliejimų problematiką, urbanistas pastebėjo, jog jie dažniausiai yra dirbtiniai.

"Dauguma jų – apie 80 procentų – nepagrįsti integracijos principais. Įsivaizduoju, kad kai kurie žmonės net nesuvokia, kad tokie egzistuoja. Pavyzdžiui, Lietuvoje jų yra 6. Veikiau patraukli motyvacija juos kurti yra nemaži europiniai pinigai. Pasienių bendradarbiavimui skatinti ES skiria apie 700 mln. eurų per metus", – teigė pašnekovas.

Partneriai – šalia

Specialisto manymu, skatinti pasienių bendradarbiavimą – sveikintina idėja.

"Mano nuomone, tą milijardą litų, kuriuos mes investuojame į krašto apsaugos sistemą, geriau skirti kaimyniniam bendradarbiavimui. Tai tik padėtų atsikratyti įvairių trukdžių, mitų, stereotipų, nusilpnintų abipusę propagandą ir susipriešinimą", – įsitikinęs S.Gentvilas.

Urbanisto akimis, Klaipėdai būtų naudinga kooperuotis su Kaliningradu ir Liepoja.

"Kaliningradas yra daugmaž tolygus Vilniui, be to, gerokai arčiau mūsų uostamiesčio. Tačiau reikia gerinti infrastruktūrą ir sienų pereinamumą – nenormalu, kai žmonės turi laukti pasienyje po 18 valandų, o keliauti į Vakarus per aplinkui. Kalbant apie Liepoją – tai gana giminiškas Klaipėdai miestas, siekiantis didesnės autonomijos nuo Rygos", – aiškino S.Gentvilas.

Kaip urbanistas vertina sklandančias Vilniaus ir Kauno ar Klaipėdos ir Palangos dvipolių idėjas? Pašnekovo akimis, tai būtų nepakankamos motyvacijos turintys dariniai.

Miestų tuštėjimo metas

"Kaunas ir Vilnius pakankamai skirtingai save afišuoja. Pirmasis – kaip logistikos centras, antrasis – kaip vartai į Lietuvą. Kita vertus, jie gerokai vienas nuo kito nutolę. Klaipėda ir Palanga – du skirtingo tipo miestai: industrinis ir kurortinis. Geriausiu atveju Palangą galima būtų traktuoti kaip pasiturinčių klaipėdiečių gyvenamąją vietą", – aiškino S.Gentvilas.

Pašnekovo teigimu, kaip ateities perspektyvą būtų galimą regėti Klaipėdos ir Gargždų susiliejimą.

Tačiau, S.Gentvilo nuomone, kurtis didesniems miestų dariniams Lietuvoje yra per mažas gyventojų tankis.

Be to, urbanistas su nerimu stebi ir mąžtančių Lietuvos didmiesčių tendenciją.

"Vakaruose, Azijoje – priešingai, žmonės masiškai plūsta į miestus, jaučiamas jų atsigavimas. Tuo tarpu Rytų Europoje vyksta atvirkštinis procesas – ima dominuoti mąžtantys miestai", – konstatavo S.Gentvilas.

Pašnekovas priminė ne itin optimistišką statistiką – Klaipėdos rajono gyventojai yra jaunesni nei uostamiesčio.

Nuo ko bėga valdžia?

"Mano, kaip urbanisto nuomonė, jog kraustymasis į priemiesčius –  dideles pasekmes turintis projektas. Pirmiausia tai yra daug viešųjų investicijų reikalaujantis procesas – transportui, naujoms mokykloms ir panašiai. Tai skatina ir visuomenės narių atskirtį, didesnį gamtos užterštumą. Tačiau negali pasakyti žmonėms, kad blogai kraustytis į užmiestį, nes Rytų Europoje yra susiformavusi tokia gero gyvenimo vizija", – aiškino urbanistas.

S.Gentvilo žodžiais, šiuo metu jis nemato instrumentų, kurie skatintų gausėti uostamiesčio gyventojų skaičiui.

Pašnekovo manymu, kol miesto plėtros reikalais rūpinsis ne specialistai, o vien politikai ir verslininkai, kol nebus paisoma gyventojų nuomonės, vargu ar tokiame mieste bus patrauklu ir jauku gyventi.

S.Gentvilo teigimu, tai, jog nemaža dalis miesto valdžios, įskaitant ir patį merą, gyvena Klaipėdos paribyje ar jos priemiestyje – taip pat iškalbingas faktas.

"Kol miesto politinis elitas bėgs nuo miesto gyvenimo, tol bus rodiklis, kad jie nesugeba gerai atlikti savo darbo. Jei Klaipėdą kuriantys žmonės stengiasi apsigyventi kuo toliau nuo jos centro, tai signalizuoja, kad kažkas tame mieste negerai", – mano S.Gentvilas.