Įsivaizduokite, kad užlipate į šiltnamį, esantį ant jūsų namo stogo, pasigaunate žuvį vakarienei, salotoms prisirenkate šviežių, sultingų daržovių, augančių vandenyje, be jokios žemės. Ir nebūtina turėti kaimą, kad ši svajonė išsipildytų. Tokį nedidelį ūkį galite sukurti mieste, sako akvaponikos verslą Berlyne plečiantis Nicolas Leshke.

„Akvaponikos principas: sausumoje žuvų auginimo rezervuarai sujungiami su hidroponika – augalų, daržovių auginimu vandenyje. Visa tai kartu sudaro uždarą ciklą. Žuvims auginti jau panaudotas vanduo tampa šviežiu vandeniu augalams. Šis vanduo ypatingas tuo, kad jame jau yra daug maistingų medžiagų. Vartotojui galima greitai pateikti tiek šviežią žuvį, tiek daržoves“, – aiškina N. Leshke. Anot jo, hidroponika taikoma jau kelis dešimtmečius, o akvakultūros istorija siekia tūkstantmečius. Tačiau šių kultūrų kombinacija dar visai „jauna“.

Akvaponikos ūkis – ant namo stogo

Akvaponikos sistema veikia nesukurdama jokių atliekų – žuvų išskirtos medžiagos surenkamos ir naudojamos kaip trąša augalams. Mainais augalai filtruoja vandenį, kuris teka atgal į žuvų rezervuarą, toks apykaitos ciklas nuolatos kartojasi iš naujo. Nors, anot mokslininkų, žuvys iš esmės naudojamos kaip trąšų šaltinis daržovėms auginti, tačiau taip pat galima valgyti ir pačias žuvis.

„Iš esmės gali būti auginamos visos įmanomos daržovės: pomidorai, agurkai, baklažanai... Bandėme auginti arbūzus, auginamos visos įmanomos žolelės – bazilikai, kiti prieskoniai. Žuvys ir augalai padeda vieni kitiems išgyventi, žuvų medžiagų apykaitos produktai tampa trąša augalams, o jie išvalo, išfiltruoja vandenį, kuris vėl tampa tinkamas augti žuvims“, – sako N. Leshke.

Dažniausiai akvoponikos ūkyje auginamos tilapijos, nes jos greitai auga, yra labai ėdrios ir itin atsparios aplinkos veiksniams. Taip pat auginami šamai. Vaivorykštiniai unguriai sėkmingai auga šalto klimato srityse. Laikomi ir vėžiai, kurie dar ir valo vandenį.

„Akvoponikos sistemos gali būti kuriamos ant žemės, tačiau, jeigu statai naują namą, tokios fermos gali būti integruotos ant stogo, pastatų viršuje. Taigi tai suteikia galimybę gaminti tiesiogiai miesto gyventojams, taip sumažėja produktų pervežimo išlaidos, išmetama daug mažiau anglies dvideginio“, – vardija N. Leshke.

Atliekas paverčia ištekliais

Neretai akvaponikos fermose naudojama saulės energija. Kai kuriose ūkiuose žuvų rezervuarams papildyti renkamas lietaus vanduo, siekiant taupyti geriamąjį vandenį. Akvoponikos idėja – atliekas paversti ištekliais. Iš likusių augalų ar jų šaknų dažnai kaupiamas kompostas, kuris panaudojamas žemėje auginamoms daržovėms, o komposte gyvenančios kirmėlės ir sliekai tampa maistu žuvims.  Auginant daržoves, nebereikia papildomai naudoti trąšų, kurių neišvengiama įprastiniuose vandenyje auginamų augalų daržuose.

N. Leshke sako, kad organinio maisto mada šiuo metu sparčiai auga, o žmonių, kurie nori vietinio maisto vis daugėja. Jie taip pat nori, kad anglies dvideginio išmetimas, sukuriant tokį maistą, būtų kuo mažesnis. Tačiau organinis produktas ne visada būna pats geriausias, teigia akvoponikos verslu užsiimantis vyras.

Pavyzdžiui, gali nusipirkti organiškai išaugintą pomidorą, kuris atkeliavo iš Maroko. „Šis pomidoras subrendo prieš kelias savaites. Taip, jis buvo organiškai išaugintas, tačiau jis per kelias dienas turėjo nukeliauti kelis tūkstančius kilometrų iki jūsų. Ir tai tikrai teigiamai neatsiliepia skoniui ir kokybei“, – teigia N. Leshke.

Bazilikus augino auksinės žuvelės akvariume

Kurti akvaponikos ūkius puikiai tinka ten, kur nėra dirvožemio, nes daržovės auginamos vandenyje. Taigi tokius ūkius nesudėtinga įrengti miestuose arba priemiesčiuose. Specialistai sako, kad tam gali būti išnaudoti apleisti miestų pastatai.

„Kuriant ūkį mieste, energiją ir šilumą galime gauti iš netoliese esančių elektrinių, ir mes tą šilumą galime naudoti fermoje. Ne viename mieste tokios sistemos jau taikomos. Pavyzdžiui, Niujorke akvoponika jau toli pažengusi. Taip pat Kanadoje, Monrealyje, Berlyne veikia mūsų ūkis. Dabar statome daug didesnę fermą, kuri turėtų būtų užbaigta šių metų pabaigoje“, – sako N. Leshke.

Visa akvaponikos sistema gali būti nedidelio kambario dydžio, vandens rezervuaras prilygsta didelei voniai. Tačiau viskas gali būti ir didesnių matmenų, jeigu ūkis turi didesnių verslo planų. Toks didesnis akvaponikos verslas yra ir Lietuvoje. Vienas pirmųjų akvaponikos eksperimentų buvo sukurtas iš akvariumo su auksine žuvele, virš kurio buvo auginami bazilikai. Taigi akvaponikos specialistai sako, kad, jei jūs sugebate išlaikyti auksinę žuvelę gyvą, tikrai galite užsiimti akvoponika.

„Tiesiog įsivaizduokite šiltnamį ant stogo. Komerciniams tikslams ūkio plotas turėtų  būti mažiausiai 1500 kvadratinių metrų. Tačiau jeigu norite turėti asmeninį akvoponikos ūkį, savo šeimai, o ne verslo tikslais, tada jis gali būti ir labai mažas“, – teigia N. Leshke.

„Daržovės tikrai neturi žuvies skonio“

Akvaponikos verslą Berlyne plečiančio N. Leshke nuomone, egzistuoja kiek romantizuotas paveikslas apie tai, kaip viskas vyksta žemės ūkyje. N. Leshke sako dažnai susiduriantis su klausimu, kuris jam patinka – ar augalai maitinami žuvų patręštu vandeniu smirda žuvimi ir yra neskanūs?

„Aš visada atsakau klausimu – ar jūs mėgstate organinį maistą? Ir didžioji dalis žmonių atsakytų – taip, toks maistas turtingas ir labai skanus. Tada aš jų paklausiu, ar skonis primena paršelio kvapą ar skonį. Kodėl to klausiu? Todėl, kad organinis maistas dažniausiai tręšiamas kiaulės mėšlu. Taigi, atsakymas – daržovės tikrai neturi žuvies skonio“, – tikina N. Leshke.

Akvaponikos entuziastai norėtų, kad tokiuose ūkiuose išauginamas maistas sujungtų žmonės, kad bendruomenės kartu augintų ir dalytųsi šviežiomis daržovėmis. Norima, kad sistemos būtų kuriamos ir  mokyklose, kad vaikai ne tik valgytų daug daržovių, bet ir suprastų, kaip gauti maistą tausojant aplinką.

Dar daugiau – didėjant gyventojų skaičiui pasaulyje, per ateinančius 20 metų maisto reikės pagaminti 50 proc. daugiau, todėl akvaponikos specialistai teigia, kad toks ūkis gali padėti išmaitinti žmoniją šviežiausiu ir labiausiai vietą atitinkančiu maistu, ypač daug gyventojų turinčiuose miestuose.

„Tradicinis akvakultūros ūkis visada bus vienas pagrindinių maisto šaltinių. Mūsų verslas kol kas nišinis, tačiau tai – reikiamas žingsnis teigiama linkme, nes maistas užauginamas išlaikant ekologinę pusiausvyrą. Manau, kad mes, visa žmonija, turime tapti efektyvesni ir produktyvesni visose gyvenimo srityse, ir maistas yra viena iš jų. Pagalvokite – apie 20–30 proc. pasaulyje išmetamo anglies dvideginio yra susijęs su žemės ūkio veikla, kitaip tariant, siekiant pasigaminti maisto. O tai yra per daug“, – pabrėžia akvaponikos specialistas.

Jis sako norįs sukurti kuo mažiau energijos, sąnaudų, finansų išeikvojančius akvoponikos ūkius besivystančioms šalims. „Tam dar reikia laiko, esame jauna kompanija, tačiau manau, kad dar kitų metų pabaigoje jau kursime tokio tipo ūkius“, – tikisi N. Leshke.