Graži veja – ne tik patrešta, išravėta. Pievelės priežiūrai būtina vejapjovė. Jų yra įvairių. Pasirinkti reikėtų vertinant ne tik kainą, bet ir vejapjovės paskirtį, techninius duomenis. Kiemai yra skirtingi ir ne kiekviena žoliapjovė gali tikti.

Būtina išpurenti

Įrankius vejai prižiūrėti reikia rinktis pirmiausia įvertinus vejos rūšį, sklypo reljefą ir dydį. Tuomet bus matyti, kuri žoliapjovė tinkamiausia – rankinė, sukioji, cilindrinė ar su oro pagalve. Tačiau pavasarį pirmas darbas būna ne nupjauti žolę, bet išpurenti veją.

Vejos purentuvas tarsi iššukuoja žolę specialiais pirštais. Žolės šaknys lieka nepažeistos, pašalinamos tik samanos, sena sudžiuvusi žolė, piktžolės. Vejos purentuvas, kitaip dar vadinamas aeratoriumi, ypač naudingas senesnėms vejoms, kuriose užsiveisusios samanos, piktžolės. Išpurenta veja geriau įsisavina drėgmę, trąšas, žolė labiau prisotinama deguonies. Specialistai rekomenduoja veją purenti bent du kartus per sezoną.

Galingumas – pagal plotą

Pačios paprasčiausios – rankinės žoliapjovės. Joms nereikia nei elektros, nei degalų, šios žoliapjovės nereikalauja specialios priežiūros. Dažniausiai tokius įrankius renkasi tie, kurių vejos plotai nedideli. Rankinėse žoliapjovėse būna įtaisyti cilindriniai peiliai, pjaunantys žolę žirklių kirpimo principu. Peilių aukštis reguliuojamas nenaudojant jokių įrankių, užtenka tik pasukti specialius ratukus.

Pačios populiariausios yra sukiosios žoliapjovės. Žolę pjauna du horizontalūs variklio sukami peiliai. Nedideliems plotams labiau tinka elektrinės arba akumuliatorinės sukiosios žoliapjovės. Didesniems plotams tinkamesnės benzininio variklio varomos vejapjovės. Žinoma, galima tokias naudoti ir nedideliems plotams. Tuomet nereikia paskui tampyti elektros kabelio. Kad darbas būtų dar lengvesnis, patartina rinktis savaeiges žoliapjoves.

Palyginkime: elektrinių žoliapjovių pranašumas tas, kad tyliau dirba, yra lengvesnės. Be to, jų priežiūra kur kas paprastesnė nei benzininių. Kokio galingumo rinktis sukiąją žoliapjovę, priklauso nuo vejos ploto.

Pakraščiams – specialus įrankis

Cilindrinės žoliapjovės daug efektyviau panaudoja variklio energiją nei sukiosios. Šis įrenginys veikia kirpimo principu – žolę pjauna ant cilindro pritaisyti peiliai, besiliečiantys su stacionariu apatiniu peiliu. Šio tipo žoliapjovės ne taip žaloja veją – stiebeliai nukerpami daug tiksliau, todėl jie nepagelsta, greičiau atauga.

Cilindrinėmis žoliapjovėmis patartina veją nušienauti žemai, paliekant maždaug 2 cm aukščio žolę. Žolė prieš šienaujant neturėtų užaugti aukštesnė kaip 9 cm. Tad cilindrinėmis žoliapjovėmis veja turi būti pjaunama dažniau, nei tai galima daryti sukiaisiais įrenginiais.

Nupjovus veją kartais galima pastebėti pakraščiuose kyšančią nenušienautą žolę. Įprasta sukioji ar cilindrinė žoliapjovė pakraščiuose augančios žolės nepasiekia, tad vertėtų įsigyti ir specialią žoliapjovę pakraščiams, vadinamąjį kirptuvą. Tokia žoliapjovė ypač praverčia sklypuose, kuriuose daug gėlynų, medžių, dekoratyvinių kiemo elementų. Juo patogu šienauti ir veją palei tvorą.

Atsižvelgiant į įrenginio sudėtingumą, kirptuvo koto ilgis gali būti reguliuojamas, automatiškai gali pailgėti ir pjovimo valas. Galimi ir kitokie įvairūs priedai. Žoliapjovės pakraščiams šienauti gali būti su dviem skirtingo storio pjovimo valo ritėmis. Plonesnis valas naudojamas vejos pakraščiams šienauti, o storesnis – storesniems augalams, aukštai ar susivijusiai žolei pjauti.

Jeigu vejos plotas nedidelis, pakraščiuose augančiai žolei nupjauti galima įsigyti akumuliatorines žirkles. Jos yra pigesnės nei kirptuvai ir patogesni naudoti ten, kur reikia ypatingo kruopštumo. Akumuliatorinėmis žirklėmis galima nukirpti veją palei gėlynus. Kitas įrankis gali sužaloti išpuoselėtus augalus, o naudojant specialias žirkles to baimintis nebereikia.