Atviram aktoriaus interviu nepritarė šeima, tačiau vyras įsitikinęs, kad prabilti reikia.

„Neslėpsiu, šitą gervę aš gavau pelnytai, turėjau ją gauti, nes jei būčiau negavęs, reikėtų dar daugiau dirbti“, – atsiimdamas prestižinį „Sidabrinės gervės“ apdovanojimą už geriausią vaidmenį kalbėjo M. Repšys.

Vyras liko ištikimas savo įvaizdžiui: plati šypsena ir vienas po kito skambantys pokštai.

Nors Andriaus Blaževičiaus filmas „Šventasis“, už kurį aktorius ir pelnė apdovanojimą, Lietuvai bus pristatytas tik kitą savaitę, filmavimo darbai baigti jau prieš dvejus metus.

Filme M. Repšys gavo pagrindinį vaidmenį ir įkūnijo dviejų vaikų tėvą Vytą, susiduriantį su šeimos ir finansų krize. Šis vaidmuo aktoriui – ypatingas.

Tuo metu, kai juosta buvo sukama, 33 metų vyras asmeniniame gyvenime išgyveno tikrą pragarą.

„Aš nemiegojau 10 metų. Mane kankino nemiga. Aš nieko nedariau, nes maniau, kad visiems taip yra. Mano darbas – daug streso ir įtampos. Galvojau, kad nemiegoti yra normalu. Vėliau į galvą pradėjo lįsti kvailos mintys, su kuriomis nieko negalėjau padaryti“, – prisimena M. Repšys.

Aš nemiegojau 10 metų. Mane kankino nemiga. Aš nieko nedariau, nes maniau, kad visiems taip yra. Mano darbas – daug streso ir įtampos. Galvojau, kad nemiegoti yra normalu.

Žmogus, nestokojantis sąmojo ir nevengiantis net savęs patraukti per dantį – tokį aktorių pripratę matyti teatro ir kino mylėtojai, tačiau vyrui tai – tik dar vienas vaidmuo, skirtas tam, kad niekas negalėtų pamatyti jautrios aktoriaus sielos ir kasdienės kovos su demonais.

„Tampi kitokiu žmogumi, nebemąstai nei apie šeimą, nei apie nieką. Tas, kuris sako, kad depresija – tinginių liga, yra kvailas ir su tuo nesusidūręs. Kai tau skauda ranką ar pilvą, gali kažką padaryti, o čia nieko negali padaryti“, – sako M. Repšys.

To, ką jo šeimai teko išgyventi pastaruosius metus, jis sako nelinkėtų net pikčiausiam priešui. Aktorius buvo apatiškas net savo šeimai, jau nekalbant apie darbus ir galėdavo dienų dienas pragulėti žiūrėdamas į vieną tašką, nesinorėdavo net kalbėti.

Nors kai kas galėtų pagalvoti, kad bohemiškas gyvenimas lėmė sunkius išgyvenimus, bet M. Repšys sako esantis ne iš tų, kurie mėgsta ilgus pasisėdėjimus prie vyno taurės ar vakarėlius. Atvirkščiai, po svarbių premjerų jis visad skuba namo pas mylimą žmoną Vaidą.

Vyras netrukus atrado būdą, kaip blogas mintis nuvyti šalis – jis visa galva pasinėrė į sportą. „Nualindavau save treniruotėmis ir dietomis, visa tai susidėdavo“, – prisimena jis.

Save tai aktorius alino nuo 15 metų. Apie tai, kad Oskaro Koršunovo spektaklis „Išvarymas“ tapo ne tik sunkiu psichologiniu išbandymu, bet iš aktorių pareikalavo didžiulio fizinio pasiruošimo, girdėjo ne vienas.

Vieną dieną, užlipęs ant svarstyklių, vyras nutarė, kad jo svoris – gerokai per mažas, tad ėmėsi drastiškų pokyčių: sporto salė, baltyminis, prėskas maistas ir nuolatinis savęs alinimas.

Nors svoris augo, o raumenys ryškėjo, aktoriui vis rodydavosi maža. Galiausiai, dėl didelės masės kilo problemų: dingo lankstumas, pradėjo skaudėti sąnarius, jau nekalbant apie plyštančius scenos kostiumus. Tai alino ir kūną, ir sielą.

„Nesupraskite manęs neteisingai, nesakau, kad sportas blogai. Sportas – labai gerai, bet reikia turėti proto“, – tikina M. Repšys.

Garsiai pripažinti, kad sirgo depresija, aktoriui nelengva. o kalbėti apie ligoninėje praleistas dienas – nejauku, tačiau sako, kad kiekvieną jų prisimena taip aiškiai, tarsi ryškiausią scenos vaidmenį, be to, nori paskatinti visus ne tik nesigėdyti kalbėti apie turimas problemas, bet ir laiku kreiptis pagalbos.

Visas pasakojimas – laidos reportaže.