Svarbiausia – šeima

Aktorių trupės „Improwoodas“ narys pasakoja, kad studijų metais lietuviškai kalbėjo silpnokai, todėl labiausiai patiko improvizacijos užsiėmimai, kai galėdavo vaidinti pasitelkdamas kūno kalbą.

Paklaustas, ar mokėjimas improvizuoti jam padėjo susirasti ir žmoną, Oskar šypsosi. Sako, kad Justiną sutiko vesdamas jos draugės vestuves. „Aš buvau vedėjas, o ji – viešnia“, – aiškina aktorius ir išduoda, kad dieną iki vestuvių jis rengė reportažą televizijai apie kiną po žvaigždėmis ir gatvėje atsitiktinai pakalbino praeivę. Tai buvo Justina.

Vėliau, jau pradėjus draugauti, išsiaiškino, kad Justina matė spektaklį, kuriame vaidino Oskar. Kuo aktorių sužavėjo Justina? Panašiomis vertybėmis. Abiem svarbiausia – šeima, jos gerovė. Abu mėgsta aktyvų laisvalaikį, abiem patinka dokumentiniai filmai. Per antrą karantino bangą jaunuoliai vienas kitą išbandė ir įsitikino, kad tinka vienas kitam ir bendram gyvenimui.

Jų istorijoje ypatingas tapo Oskar laimingas skaičius – 22. Rugpjūčio 22-ąją jis susipažino su būsima savo žmona, pora susituokė 2022-aisiais, tais pačiais metais jiems gimė sūnus Adomas.

„Esu gimęs liepos 22-ąją. Mano viengungiškas butas buvo pažymėtas 22-uoju numeriu, kaip ir dabartinis mūsų šeimos būstas. Be to, kas žino, gal tas žmogutis, kuris vasarį ateis į šį pasaulį, gimti pasirinks būtent vasario 22-ąją“, – mirkteli pašnekovas.

Pasak jo, abu su Justina nusprendė būti kantrūs ir iš anksto nesidomėti, kas gims: berniukas ar mergaitė.

Laimingai: Oskar ir Justina netiki meile iš pirmo žvilgsnio, bet tiki, kad meilei reikia daug pastangų ir įsiklausyti vienam į kitą. / O. Wyganowski asmeninio archyvo nuotr.

Atsikando viengungystės

„Ačiū Dievui, mano žmona – ne aktorė, o vaikų odontologė“, – džiaugiasi Oskar. Ar nesunku aktoriui buvo pelnyti odontologės ranką ir širdį? Juk jo profesijos žmonės dažnai tapatinami su plevėsomis ir donžuanais. Tai išgirdęs vyras prieštarauja, kad aktorius aktoriui nelygus.

„Aš jau buvau atsikandęs viengungiško gyvenimo, todėl labai norėjau šeimos. Žalingų įpročių neturiu. Esu verslus, todėl sakiau Justinai, kad su manimi ji bus saugi ir neprapuls“, – greitakalbe beria lenkų kilmės aktorius O. Wyganowski.

Kaip savo viengungiško gyvenimo palydovus jis mini kalytę Bučią, kuri savo vardą gavo išlakusi stiklinę kambučios, katę Zosią ir žuvytes.

„Augintiniai (tiek šunį, tiek katę pasiėmiau iš prieglaudos) turėjo užpildyti mano vienatvę. Dabar akvariumą su žuvytėmis atiduosiu Adomui, kad turėtų kuo rūpintis. Kaip tik baigiame įrengti jam kambarį naujame bute“, – aiškina laimingas tėtis.

OAtsigriebia: nestokojantis veiklų O. Wyganowski stengiasi kuo daugiau laiko leisti su šeima. / O. Wyganowski asmeninio archyvo nuotr.

Dvikalbė aplinka

Oskar vaikystė prabėgo Nemėžyje, Vilniaus priemiestyje, tautinių mažumų terpėje. Mama turi rusiškų šaknų, o tėtis yra Lietuvos lenkas.

„Šeimoje kalbėdavome ir iki šiol kalbame tik lenkiškai. Bet ne kokia nors tuteišių ar maišyta rusų ir lenkų kalba, o grynai lenkiškai. Todėl ir su savo sūnumi namuose kalbu lenkiškai, Adomas lanko lenkų darželį“, – aiškina O. Wyganowski, žmonos nėštumo metu perskaitęs knygą apie daugiakalbystę. Ten buvo parašyta, kad dvikalbėje šeimoje tėvai su vaikais turi kalbėti kiekvienas savo gimtąja kalba.

„Iki šešiolikos metų lietuvių kalbos aš apskritai nesimokiau. Kieme, mokykloje su vaikais bendraudavome tik lenkiškai, rusiškai, baltarusiškai. Užtai kai šešiolikos metų pakliuvau pas vieną lietuvių kalbos mokytoją, ji gerai suėmė mane į nagą, – atvirauja Oskar, kurio sūnelis jau gerai kalba dviems kalbomis. – Justina lenkiškai irgi supranta, bet kalbėti nemoka: tiesiog rusiškus žodžius kirčiuoja kitaip ir įsivaizduoja, kad kalba lenkiškai“, – juokiasi jis.

Oskar turi sesę, o Justina yra vyriausia iš trijų – turi sesę ir brolį. Kadangi visi gyvena netoliese, giminaičiai dažnai ateina pas juos į svečius, o tada visi žaidžia stalo žaidimus. „Mes su sese taktikas aptariame lenkiškai, kad žmona ir jos brolis nesuprastų, o šie pyksta, liepia kalbėti lietuviškai, nesąmokslauti“, – kvatojasi O. Wyganowski.

Namuose darbų nesiskirsto

Adomas, anot tėčio, – lengvas vaikas. Ir kai buvo mažesnis, problemų nekėlė: leido tėveliams išsimiegoti. „Viena bėda, – skundžiasi jis, – kad sūnus truputį mamyčiukas, todėl, kai tik galiu, stengiuosi su juo praleisti kuo daugiau laiko, kad Adomas pradėtų mane vertinti.“

Nei vaiko auklėjimo, nei buities darbų tėvai nesidalija. Jokių grafikų ant šaldytuvo durelių nekaba. Du kartus per savaitę Oskar su sūnumi keliauja paplaukioti į baseiną. Kai žmona pavargusi, nori pailsėti – išeina su berniuku į lauką.

„Lygiai taip pat ir ji. Jei mato, kad noriu pabūti vienas, – vedasi Adomą pasivaikščioti. Kadangi gruodis buvo intensyvus, manęs dažnai nebuvo namuose, dabar bandau atsigriebti – migdau vaiką, maitinu, skaitau pasakas. Man patinka būti tėčiu“, – prisipažįsta O. Wyganowski.

Talentas: aktoriui tenka improvizuoti ir televizijoje, vedant žaidimą „Kas čia“, ir teatro scenoje. / O. Wyganowski asmeninio archyvo nuotr.

Tėvystės pamokos

Lenko ir lietuvės namuose biblioteka taip pat – dvikalbė: Justina perka Adomui lietuviškas knygeles, Oskar – lenkiškas.

Prisiminęs savo vaikystę, vyras prisipažįsta, kad tada knygas ne itin skaitė – daugiau žiūrėdavo televizorių. Mama su tėčiu anksti išeidavo į darbą, palikdavo jį vieną. Kad sūnus neapverstų namų aukštyn kojomis, įjungdavo „Discovery“ kanalą, kurį berniukas lyg užburtas žiūrėdavo valandų valandas. „Eidamas į pirmą klasę daug ko nemokėjau, bet žinojau, kaip gimdo banginiai“, – tikina TV laidų vedėjas.

Prie sūnaus abu su žmona stengiasi televizoriaus nejungti. Aktoriui nepatinka, kad daugelis šiuolaikinių tėvų, užuot gyvai bendravę, pasitelkia ekranus.

Kaip reaguoja Adomas, kai pamato tėtį per televizorių? Ramiai. Tik pasako „tave rodo“ ir nuskuba prie savo žaislų.

Aktorius dėkingas sūnui, kad išmokė jį disciplinos ir planuoti laiką. „Augindamas vaikus privalai būti maksimaliai organizuotas, – sako jis. – Jei žmona išsivedė sūnų pasivaikščioti, vadinasi, turiu lygiai vieną valandą pasiruošti renginiui ar laidai.“

Naujieji naujame bute

Ar improvizacija gelbsti ir šeimos gyvenime? Oskar žodžiais tariant, mokantis improvizuoti žmogus yra lankstesnis. „Jei kas atsitinka ne taip, kaip norėjau, per daug nesijaudinu, sakau: gerai – šįsyk nepavyko, kitą kartą bandysiu kitaip“, – aiškina aktorių trupės „Improwoodas“ narys.

Buvau atsikandęs viengungiško gyvenimo, todėl labai norėjau šeimos. Esu verslus, todėl sakiau Justinai, kad su manimi ji neprapuls.

Anot jo, žmonai šiuo klausimu yra kur kas sunkiau, nes ji – užsispyrusi, pusiau žemaitė. Oskar emocijos greitai įsiplieskia, bet greitai ir užgęsta.

Naujuosius Wyganowski šeima sutiko naujame bute. Jame remontas truko beveik metus. Viską darė meistrai, tačiau dizainerių pora nesamdė – butą įsirengė pagal savo skonį.

„Labai laukėme tų pirmųjų Naujųjų, nakties su fejerverkais, nes butas yra penktame aukšte ir dar ant kalno – pro langus matyti nuostabi Vilniaus panorama, tolumoje – Gedimino pilis. Žodžiu, vaizdas – vertas milijono“, – džiaugiasi vykusiu pirkiniu Oskar ir audžia mintis apie dar vieną – didesnį automobilį, nes juk pavasariop, gimus Adomo broliukui ar sesutei, jos tikrai prireiks.

Gal per Kalėdas aktoriui teko pabūti Kalėdų Seneliu? Pasirodo, tokie laikai praeityje tikrai buvo, bet per šias Kūčias dovanos po egle atsirado kitaip.

„Kūčių vakarienės valgyti ėjome pas Adomo prosenelę. Mes su sūnumi nuėjome pirmi, o žmona, kol mūsų nebuvo, padėjo po eglute dovanas. Grįžtame – Kalėdų Senelio jau ir pėdos ataušusios!“ – aiškina TV laidų vedėjas.

Kadangi naujasis Wyganowski butas yra prie troleibusų žiedo, tai „trabuliusas“ buvo viena iš geidžiamiausių Adomo dovanų, kurią, be abejonės, vaikas gavo.

Ugningas scenos vaikis

Spėju, kad pirmoji Oskar sūnaus profesinė svajonė turbūt bus troleibuso vairuotojas? Aktoriaus nuomone, svarbiausia – žinojimas, nes dabartinis jaunimas dažnai nežino, ko nori.

Jis pats, baigdamas lenkakalbę Adomo Mickevičiaus gimnaziją, turėjo du planus: planas A – aktorinis, planas B – istorijos ir antropologijos studijos.

„Režisierius Oskaras Koršunovas tada rinko aktorių kursą ir, spėju, paėmė mane dėl slaviško temperamento. Visada buvau toks ugningas scenos vaikis“, – šypsosi aktorius.

Tiesa, jis prisipažįsta, jog studijuoti nebuvo labai saldu dėl prastos lietuvių kalbos. Kiekvienas, išgirdęs jį kalbant, norėdavo pataisyti. „Aš gyvenau nuolat taisomas, o atsigaudavau tik per improvizacijos paskaitas, kur galėdavau išvis nekalbėti, o pasitelkti kūno kalbą, gestus“, – prisimena studijų metus.

O. Wyganowski asmeninio archyvo nuotr.

Kuria savas tradicijas

Nors Oskar su Justina vedę tik trečius metus, jau kuria savas šeimos tradicijas. Savaitgalio rytais visada važiuoja į parduotuvę nusipirkti maisto savaitei. „Esame be galo praktiški“, – sako jis.

Dovanoms neišlaidauja, bet dažniausiai įsigyja ką nors bendro – pavyzdžiui, bilietus į koncertą. „Tik jau ne į teatrą, nors žmona labai ten nori. Tada aš jai sakau: ar tau būtų įdomu laisvalaikiu eiti į odontologijos kliniką?!“ – juokiasi Oskar. Žiūrėdamas spektaklį jis negali apsieiti be kritikos, nebent, sako, tai būtų teatro grandų vaidyba.

Dar viena tradicija – Oskar vardadienis, kurį vyras įpratino švęsti visus. „Vasario 3-iąją būna tortas ir skani vakarienė. Pasikviečiu savo šeimą, sesę su vyru kur nors suvalgyti picos“, – dalijasi jis.

Aktorius prisipažįsta, kad ir pats labai mėgsta gaminti. Jei tektų dalyvauti kokioje nors kulinarinėje TV laidoje, turbūt gamintų lenkiškus flekus, kitaip sakant, kiaulės skrandukus. Žmona jų yra ragavusi, bet sužavėta nebuvo.

„Dėl to, kad ji labai konservatyvi. Šis patiekalas toks pat kaip ir lietuviški vėdarai: ne kiekvienam patinka“, – aiškina kulinaras mėgėjas ir išduoda paslaptį, kad jo močiutė skaniai gamina koldūnus, kuriais nešina atkeliauja pas juos į svečius.

Žmonos senelis – puikus medžiotojas, tad parūpina jiems žvėrienos. „Esame ragavę ir elnienos, ir šernienos, ir stirnienos“, – vardija Oskar, vienu metu išbandęs ir vegetarizmą. Vis dėlto nusprendė grįžti prie visavalgystės, nes būti vegetaru gyvenant vienam lengva, tačiau sukūrus šeimą tenka derintis prie jos.

Kelionės po Lietuvą

Paklaustas apie tobulą šeimos laisvalaikį, aktorius mini keliones po Lietuvą. Iki studijų baigimo, sako, nelabai keliavo po gimtąjį kraštą, užtai kai pradėjo su O. Koršunovo spektakliu „Vestuvės“ važinėti po miestus ir miestelius, šalį atrado tarsi iš naujo. Ne tik istorinę, geografinę, bet ir kulinarinę jos pusę.

Štai kodėl dabar Oskar labai mėgsta susisodinti šeimą į automobilį ir kaskart važiuoti vis į kitą Lietuvos miestą: „Pavyzdžiui, nulekiame į Ukmergę, pasivaikštome, pavalgome pietus kokioje nors vietinėje kavinėje ir grįžtame namo.“

Prieš ką TV laidų vedėjas negalėtų atsilaikyti? Oskar prisipažįsta, kad jaučia silpnybę cukrui ir skaniam maistui. „Kugeliai, cepelinai, picos, lazanijos, mėsos kepsniai, o paskui viską pagardinu dideliu tiramisu torto gabalu, – štai čia gyvenimas!“ – laižosi pašnekovas, nuo šių Naujųjų davęs sau pažadą sportuoti.

Ar laikysis? „Be abejo, nes kai prieš dešimt metų Naujųjų išvakarėse atsisakiau alkoholio, taip jo ir nevartoju“, – išdidžiai pareiškia jis.

Koks šeimos laimės receptas? „Įsiklausyti, ko reikia vienam ir kitam, o tada būti savo žmogui atrama“, – įvardija kertinius savo šeimos laimės pamatus aktorius ir TV žaidimo „Kas čia?“ vedėjas.