Sukniubo namuose

Lemiamas momentas, kai atlikėjas nusprendė iš pagrindų keisti gyvenimą, įvyko prieš 49-ąjį gimtadienį, kurį, kaip pasakoja, šventė diena iš dienos „pildamas“ vienuolika mėnesių.

„Kamavo nemiga, nerimas. Ne tik fizinis, bet ir psichologinis išsekimas. „Užmečiau“ visus muzikinius reikalus. Draugai sakydavo: jau viskas, daugiau niekada nebegrįši į sceną. Mane tokie žodžiai užgavo. Tai buvo savotiškas spyris: nejaugi jau niekada?

Kai kartą namuose sukniubau, motina iškvietė greitąją pagalbą ir mane išvežė į ligoninę. Nuo to laiko, kai praėjau detoksikacijos kursą, jau devynerius metus griežtai atsisakau išgerti“, – apie skaudžius išgyvenimus atvirai kalba Š.Mačiulis.

Švenčių atributas

Pirmiausiai reikėjo pačiam sau pripažinti, kad tai – liga, tuomet buvo žymiai lengviau apsispręsti negerti ir toliau viskas ėjosi žymiai lengviau. Kai pripažinau, kad tai – liga, man atsivėrė akys.

„Anais laikais alkoholis buvo privalomas švenčių atributas. Po koncertų būdavo paruošiama didžiulė užstalė, kur privalėjai dalyvauti. Mes juokaudavome: nedalyvausi – kitą kartą nepakvies. Pažintys buvo mezgamos prie butelio. Dabar požiūris visai kitoks. Kiekvienoje sutartyje nurodyta eilutė, kad atlikėjas privalo būti neapsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų. Tai – teisingas ir profesionalus požiūris“, – sako populiarios grupės „Poliarizuoti stiklai“ lyderis Š.Mačiulis.

Dabar jis – visiškas abstinentas ir sveiką gyvenimo būdą propaguojantis žmogus. „Būna netgi juokingų nutikimų. Turėjau meluoti, kad jau viskas mano inkstams ir kepenims – vos ne paskutinės stadijos vėžys, tad negaliu išgerti. Bet visuomenė, žiūriu, keičiasi. Vis daugiau baliuose yra žmonių, kurie nevartoja ir netgi keliose vestuvėse grojome, kur visiškai nebuvo alkoholio. Jau nebepasitaiko tokių atvejų, kad pritrūksta gėrimų, o ir griuvinėjančių svečių senokai nebemačiau. Tad truputėlį buvau šokiruotas paskutiniais Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis apie lietuvių gėrimo įpročius. Bet vieną dalyką tikrai galiu paliudyti, nes yra tekę koncertuoti emigrantams, ten žmonės iš tikrųjų geria negailėdami savęs“, – apgailestauja atlikėjas.

Pripažino, kad tai – liga

Anot Š.Mačiulio, atsisakius alkoholio gyvenimas pasikeitė neatpažįstamai. Jau po pirmųjų savaičių pasijuto ir pasimatė sveikatos gerėjimo ženklai. Netgi „pasitaisė“ reikalai profesinėje srityje: galėjo pakelti vis didesnius koncertinius krūvius, sustiprėjo balsas, pagerėjo psichologinė būsena.

„Esu laimingas, kad atsikračiau priklausomybės, kuri man trukdė absoliučiai visur. Kodavimus iš karto atmečiau. Buvau apsilankęs anoniminių alkoholikų klubo užsiėmimuose. Pirmiausiai reikėjo pačiam sau pripažinti, kad tai – liga, tuomet buvo žymiai lengviau apsispręsti negerti ir toliau viskas ėjosi žymiai lengviau. Kai pripažinau, kad tai – liga, man atsivėrė akys“, – pasakoja Š.Mačiulis, paklaustas, kaip jam vis dėlto pavyko nugalėti šį slibiną.

Interviu

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos gydytoja psichiatrė dr. Aida Kunigėlienė:

– Kokios būklės pacientai pas jus atvyksta po vadinamųjų gėrimo daugiadienių?

– Daugiadienis alkoholio vartojimas gali pasireikšti skirtingais simptomais, tačiau bet kokiu atveju tokie pacientai yra sunkios būklės. Dalis jų kenčia dėl abstinencijos sindromo, kuris prasideda staiga nutraukus daugiadienį alkoholio vartojimą. Tuomet pacientas kenčia nuo dažno širdies plakimo, prakaitavimo, pakilusio kraujospūdžio, drebulio, nemigos, vėmimo, pykinimo, stipraus nerimo, net traukulių. Ši būklė gali pasireikšti su sąmonės sutrikimu – tai yra vadinamuoju alkoholiniu delyru, arba baltąja karštlige, kuri yra grėsminga gyvybei.

Mirtingumas dėl baltosios karštligės siekia iki 15 procentų. Skaudžių atvejų klinikinėje psichiatrų praktikoje yra tikrai daug, net ir intensyviai gydant ne visada pavyksta išgelbėti paciento, kuris pateko į stacionarą dėl daugiadienio alkoholio vartojimo, gyvybę. Paskutiniu metu teko gydyti 25 metų jaunuolį, kuriam dėl alkoholio vartojimo jau buvo nustatyta kepenų cirozė bei galvos smegenų atrofiniai pakitimai.

– Kas yra vadinamosios alkoholinės psichozės ir kokie jų liekamieji reiškiniai?

Gal kam nors apsimoka, kad jūs geriate, gal tuo metu jūs tampate parankūs tuo, kad neatsakysite į jums pateiktus prašymus, nesuklusite, neįjungsite proto aštrumo. Tai kodėl jūs turėtumėte būti tokie dovanų karaliai?

– Prie alkoholinės psichozės priskiriami tokie sutrikimai kaip minėta baltoji karštligė, amnezinis sindromas, alkoholinė haliucinozė, alkoholio sukelta demencija. Baltosios karštinės metu pasireiškia sąmonės sutrikimas, ryškios haliucinacijos, iliuzijos, stiprus sujaudinimas, ažitacija, kliedesiai, neadekvatus elgesys, be to, dažnai tokią būklę lydi kiti somatinio pobūdžio sutrikimai – karščiavimas, pneumonija, sumažėjusi elektrolitų koncentracija kraujyje.

Amnezinis sindromas arba Korsakovo psichozė yra progresuojantis atminties sutrikimas, atsirandantis dėl tiamino stokos. Alkoholinė haliucinozė susiformuoja daug metų piktnaudžiaujant alkoholiu, kai atsiranda klausos haliucinacijos (pavyzdžiui, įvairaus pobūdžio kaltinantys balsai). Piktnaudžiaujant alkoholiu nervinis audinys kenčia, pradeda nykti, kas sąlygoja silpnaprotystės susiformavimą.

Taigi, ar bus liekamieji reiškiniai ar ne, priklauso, kuriuo etapu žmogus nustos vartoti alkoholį. Esant smegenų audinio pakenkimui, atrofijos reiškiniams, procesai yra negrįžtami.

– Kaip yra gydomos alkoholinės psichozės?

– Baltoji karštligė, alkoholinė haliucinozė gydomos tik stacionare. Pacientams, sergantiems baltąja karštlige, turi būti užtikrinamas skysčių ir elektrolitų balansas, stebint gyvybines funkcijas. Esant ažitacijai, haliucinacijoms ir kitiems simptomams skiriami psichotropiniai medikamentai. Tokie pacientai dažniausiai gydomi psichiatrinio profilio stacionare, tačiau būna atvejų, kuomet jie yra hospitalizuojami į intensyviosios terapijos skyrių.

Dažniausiai susiduriu su įvairiais mitais apskritai kalbant apie alkoholio vartojimą. Pavyzdžiui, kad esą maži kiekiai sveika ar panašiai... Baisu net ir kalbėti... Kiekvieno budėjimo metu, kuomet konsultuoju asmenis, vartojančius alkoholį ir dėl to atvykusius į ligoninę, pagalvoju: nejaugi žmogus negali gyventi nevartodamas alkoholio? Problema didesnė, nei galite įsivaizduoti.

Komentaras

Vilniaus priklausomybės ligų centro Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėja, gydytoja psichiatrė Vilma Andrejauskienė:

– Iš tikrųjų būna tokių atvejų, kai žmonės pasiryžta: padėjau paskutinį stikliuką ir viskas, daugiau nebegersiu. Bet sunku ką nors pakeisti, jeigu žmogus lieka toje pačioje aplinkoje ir nekeičia įpročių, jeigu aplinka kelia tam tikrus reikalavimus. Žmogus nori išlikti madingas, nes iki tol buvo vertės rodiklis – kas išgeria daugiau, tas stipresnis, galingesnis, viršesnis, protingesnis. Įsivaizduokite, šitą sistemą reikia sulaužyti! Aš pacientams dažnai sakau: gal kam nors apsimoka, kad jūs geriate, gal tuo metu jūs tampate parankūs tuo, kad neatsakysite į jums pateiktus prašymus, nesuklusite, neįjungsite proto aštrumo. Tai kodėl jūs turėtumėte būti tokie dovanų karaliai?