Šeštadienio popietę A. Zinkevičius su draugu Davidu Vandorpe važiavo iš Konektikuto valstijoje, netoli Mančesterio, vykusių irklavimo varžybų. Iki Bostono likus vos 100 mylių, greitkelyje I84, vyrai pamatė kraupų vaizdą.

„Priekyje važiavęs visureigis dideliu greičiu rėžėsi į seno modelio „Ford“ galą. Vos spėjome sustabdyti automobilį. Reikėjo reaguoti žaibiškai, nes kiekviena akimirka buvo labai svarbi“, – tarsi veiksmo filmo scenarijų portalui kauno.diena.lt pasakoja Vilniuje gimęs Andrius.

Vyras prisimena, kad su kolega tuoj pat išlipo iš savo automobilio ir puolė prie visureigio. A. Zinkevičiaus paantrintas, draugas dar spėjo pagriebti peilį, kadangi įtarė, jog gali prireikti nupjauti saugos diržus.

„Automobilyje buvo penki žmonės. Laimei, nei vienas jų smarkiai nenukentėjo. Visus apsaugojo mašinos saugos pagalvės“, – dėstė vyras.

Pasak pašnekovo, visureigio vairuotojas ir du saugos kėdutėse sėdėję vaikai visiškai nesusižeidė, priekyje sėdėjusi keleivė atsipirko keliais veido nubrozdinimais, o gale sėdėjusi pagyvenusi moteris šiek tiek smarkiau susižeidė nosį.

Žinojau, kad nelaimėlį būtina vaduoti kuo greičiau, nes automobilis degė, buvo nepakeliamai karšta. Žmogaus gyvybė kabėjo ant plauko

Kelios minutės iki tragedijos

Visas košmaras, anot A. Zinkevičiaus, prasidėjo, kuomet su D. Vandorpe jie puolė vaduoti „Ford“ automobilyje įkalinto vairuotojo. Vyras buvo prispaustas, o mašina – degė. Tiek vairuotojo, tiek keleivio pusės durelių atidaryti nepavyko. 

„Po smūgio vairuotojas buvo praradęs sąmonę, prispaustas prie vairo. Žinojau, kad nelaimėlį būtina vaduoti kuo greičiau, nes automobilis degė, buvo nepakeliamai karšta. Žmogaus gyvybė kabėjo ant plauko“, – atsiminimais dalijosi pašnekovas, pridurdamas, kad po kelių sekundžių pasigirdo garsus sprogimas.

Keblioje situacijoje nepraradęs nuovokos lietuvis aptiko tarpą tarp sumaitoto automobilio stogo ir durų, kuriuo pasinaudodamas plikomis rankomis atidarė dureles.

„Vyras nejudėjo, todėl labai išsigandome. Užplūdo milžiniškas adrenalino jausmas – aš plėšiau dureles, o Davidas lupo automobilio prietaisų skydelį. Galiausiai galėjome pasiekti įstrigusį vairuotoją“, – sakė ne vienose irklavimo varžybose dalyvavęs A. Zinkevičius.

– Papasakokite, kaip viskas vyko tuomet, kai galėjote pasiekti įkalintą vairuotoją?

– Jo kojos buvo prispaustos, todėl bendromis jėgomis su kolega jį išvadavome keldami į viršų. Karštis buvo beveik nepakeliamas, todėl vairuotoją skubiai nunešėme 10-15 metrų tolyn. Netrukus pasigirdo dar vienas sprogimas, mašina virto fakelu. 

– Ar bandėte gaivinti nukentėjusįjį?

– Bandėme, tačiau nesėkmingai. Džiaugiuosi, kad netrukus į pagalbą atėjo visai atsitiktinai pro šalį važiavęs ugniagesys, jis padėjo sukontroliuoti padėtį. Visos gelbėjimo tarnybos atvyko per mažiau nei 8 minutes.

Netrukus pasigirdo dar vienas sprogimas, mašina virto fakelu.

– Kas vyko toliau?

– Nuo liepsnų lydėsi asfaltas po automobiliu, todėl atvykę ugniagesiai liepsnas tramdė nuo gaisrinės viršaus. Netrukus „Ford“ vairuotojas atgavo sąmonę, tačiau visiškai nieko neprisiminė, buvo itin prastos būklės. Vyras tik kartojo, kad važiavo iš darbo namo.

Atrodė, kad visas veiksmas vyko košmariškai ilgai, tačiau grįžę į savo automobilį pamatėme, kad sugaišome vos 15 minučių. Be to, tik tuomet kolega pajautė, jog susižeidė ranką – alkūnėje žiojėjo pjautinė žaizda. 

– Galbūt žinote, kokia šiuo metu nukentėjusio vairuotojo būklė?

– Šio incidento išsamiai neaprašė net užsienio spauda. Skaičiau tik esminį faktą apie įvykusią avariją, tačiau nei apie nukentėjusius, nei apie jų būklę neužsimenama. Viliuosi, kad vyrui viskas gerai, nes apie blogiausią scenarijų tikriausiai jau būtume išgirdę.

Šis A. Zinkevičius ir jo kolegos D. Vandorpe poelgis viešojoje erdvėje sulaukė gausybės pagyrų ir gerų žodžių. Tačiau pats lietuvis sako, kad savęs herojumi nelaiko ir bet kurioje panašioje situacijoje pasielgtų taip pat.