Sunki pradžia

Lojolos universitete Čikagoje trečiakursė Miglė studijuoja sporto vadybą, rinkodarą ir ekonomiką. Ji labai aktyvi mergina – mokosi, dirba, dalyvauja įvairių organizacijų veikloje ir atlieka praktiką pagal specialybę.

"Stengiuosi visur dalyvauti, susipažinti su įvairiais žmonėmis, kadangi Amerikoje – kaip ir visur, be pažinčių gauti gerą darbą mažai galimybių", – sako M.Rupšaitė. Miglė labai dėkinga savo tėvams, kurie, atvykus į Ameriką, stengėsi Miglei ir jos broliui Mantvydui suteikti kuo geresnes galimybes mokytis. "Pirmiausia tėvai Amerikoje mums su broliu surado gerą gimnaziją, tik tada ieškojo gyvenamosios vietos netoliese", – sako Miglė.

Miglė buvo septynerių, kai persikėlė gyventi į kitą žemyną. Sunkiausia jai buvo išmokti kalbą. "Kai pradėjau lankyti gimnaziją, man viską turėjo rodyti pirštu, nes aš nei mokytojos, nei bendraklasių nesuprasdavau. Labai pasisekė, kad turėjau pagalbinę mokytoją, kurios draugė buvo lietuvė – padėjo man išmokti anglų kalbą", – prisimena mergina.

Pritapti naujoje aplinkoje buvo paprasčiau: "Nauja aplinka, naujos pažintys – viskas atrodė smagu. Dar nebuvau suaugusi su savo aplinka Lietuvoje. Sunkiau mano broliui, kuris tuomet buvo dvylikos. Lietuvoje jis paliko gerus draugus."

Na, o sunkiausia buvo Miglės tėvams, nors jie ir stengėsi vaikams to neparodyti. "Su broliu to nepajutome, bet dabar pati suprantu. Jie dirbo darbus, kokius tik galėjo rasti – mama dažnai naktimis važiuodavo prižiūrėti senų žmonių, tvarkė amerikiečių namus, o tėtis dirbo prie statybų net ir per karštas, drėgnas Čikagos vasaras. Pradžia buvo sunki", – pasakoja Miglė.

Ne kaukai turtus neša

Šiuo metu Miglei ir jos šeimai Amerikoje sekasi gerai: tėtis rūpinasi nuosava kompanija, mama dirba biure, o brolis stengiasi savo jėgomis įkurti verslą. Nepaisydama sėkmės istorijos, Miglė Amerikos svajonių šalimi nevadina.

"Kaukai turtų mums neneša. Visa mano šeima dirba labai daug, apie 60 valandų per savaitę. Taip, Amerikoje už darbą gerai sumoka, bet už tuos pinigus reikia daug dirbti. Tai labai didelis krūvis, todėl visi labai pavargę – tai vienas didžiausių trūkumų šioje šalyje", – mano Miglė.

Mergina ne itin žavisi ir amerikiečiais. Pasak Miglės, jie labai siauro mąstymo – nesupranta kitų kultūrų: "Turiu kelis draugus amerikiečius, kelis – lenkų kilmės, bet geriausia draugė – lietuvė."

Taip, Amerikoje už darbą gerai sumoka, bet už tuos pinigus reikia daug dirbti. Tai labai didelis krūvis, todėl visi labai pavargę – tai vienas didžiausių trūkumų šioje šalyje.

Miglei nepatinka Amerikoje gaminamas maistas. "Jame labai daug hormonų, kukurūzų ir sojos pupelių sirupų. Reikia žiūrėti, ką valgai, ne tik dėl nutukimo, bet ir dėl sveikatos, – pasakoja mūsų tautietė, itin kritiškai atsiliepianti apie Amerikos sveikatos apsaugos sistemą. – Amerikos daktarai kiša vaistus ir antibiotikus visais atvejais. Jei yra galimybė, mes su šeima stengiamės kreiptis į rusų klimės daktarus arba į einame į tas gydymo įstaigas, kur seselėmis dirba lietuvės. Šioje šalyje viskas sukasi apie pinigus, todėl gydymas čia – kosminėmis kainomis."

Vertinami už darbštumą

Nors ir išvardijusi daugybę trūkumų. Miglė pripažįsta, kad nevengiantiems darbo Amerikoje atsiveria daug galimybių. "Tik reikia daug dirbti ir stengtis save stumti į priekį. Lietuviai Amerikoje labai vertinami už darbštumą. Daugelis tautiečių gauna neblogus darbus ir be kvalifikacijos, nes amerikiečiai darbdaviai žino, kad jie yra darbštesni ir lankstesni", – teigia Miglė.

"Daugeliui lietuvių koją pakiša santūrumas – bijo save pagirti, eiti pirmyn, todėl stovi vietoje", – atskleidžia dar vieną už Atlanto įsikūrusių lietuvių ypatumą. – sako Miglė. Sunkus darbas ir sugebėjimas įrodyti, ko esi vertas, padėjo Miglei ir jos šeimai dabar gyventi patogiai.

Mergina labai žavisi Amerikos kraštovaizdžiais. Didžiulėje šalyje yra ką pamatyti, todėl Miglė stengiasi kuo daugiau keliauti. "Su šeima dažnai važiuojame slidinėti į Kolorado valstijos kalnus, Floridoje ilsimės prie Atlanto, esu buvusi prie Niagaros krioklių. Buvau ir Kanadoje, dalyvavau lietuvių dainų šventėje Toronte. Tąkart susipažinau su Marijonu Mikutavičiumi, kai pametusi lifte kojinę grįžau jos pasiimti, – juokiasi, prisiminusi linksmas aplinkybes. – Savaitgalius dažnai praleidžiame gamtoje, prie upės su palapinėmis, – labai primena Lietuvą. Visada pasikepame šašlykų su draugais."

Lietuvos patriotai

Ir po trylikos Amerikoje praleistų metų Miglė vadina save lietuve. "Gal anglų kalbą ir geriau moku, tačiau lietuviškai taip pat gerai kalbu. Visi stebisi, kad be jokio akcento", – šypsosi Miglė.

Nuo 2005 iki 2014 m. Miglė kiekvieną šeštadienį lankė Čikagos lituanistinę mokyklą, kurią baigė su aukščiausiais balais, dabar dirba šios mokyklos raštinėje.

"Įsitraukiau į lietuvišką veiklą Čikagoje – einame su šeima į lietuviškas operas, teatrus, konsulato renginius. Esu pristačiusi ir lietuvių dizainerių sukurtus drabužius, ir tautinius drabužius, atvežtus iš Lietuvos dailės muziejaus", – vardija bendruomeniškus darbus.

Mergina tikina, kad visa jos šeima yra Lietuvos patriotai. "Linksmiausia šventė mūsų namuose būna Mindauginės, nes mano tėtis Mindaugas. Susikviečiame draugus, apsirengiame tautiniais drabužiais ir smagiai leidžiame laiką. Ir Nepriklausomybės dieną paminime, švenčiame Kūčias, Šv.Velykas, – vardija šeimą suburiančias šventes. – Prisidėjo ir amerikiečių šventė – Padėkos diena. Kepame kalakutą ir džiaugiamės keliomis laisvomis dienomis nuo darbų ar mokslų. Yra daug kitų amerikietiškų švenčių, bet mes jų nešvenčiame, tiesiog smagu tomis dienomis pailsėti namuose."

Ilgisi maisto ir giminaičių

"Gal juokingai nuskambės, bet pasiilgstu kebabų, picos ir česnakinio padažo iš Lietuvos", – juokiasi Miglė.

Nors Amerikoje tokio maisto taip pat galima gauti, ji tikina, kad skanesnių kebabų, nei Lietuvoje, dar niekur neragavo. Taip pat Miglė pamini, kad Amerikoje greitas maistas yra skanus amerikiečiams, o europiečių skoniui nelabai pritaikytas, todėl jo beveik nevalgo. "Visada iš Lietuvos parsivežu kelis buteliukus česnakinio padažo, kad po vasaros grįžusi į Ameriką galėčiau pasidžiaugti", – sako Miglė.

Ji labai pasiilgsta savo artimųjų Lietuvoje, gamtos ir palikto Panemunėje namo. "Technologijos leidžia su seneliais ir draugais pabendrauti per feisbuką ir skaipą. O vasaromis, kol galiu, stengiuosi į Lietuvą atvykti paatostogauti. Tėvams sunkiau ištrūkti. Per tuos trylika metų jie tik tris kartus buvo sugrįžę, brolis – keturis, – sako Miglė, pati mielai gimtinėje leidžianti vasaras. – Noriu aplankyti giminaičius ir draugus, bet ir šiaip man čia vasaros smagesnės, noriu pasibūti ir viską prisiminti, nieko nepamiršti."