Festivalių kultūringumas priklauso ne nuo paties renginio, o nuo jo dalyvių, tvirtina festivalių organizatoriai. Festivalio „Varom“, kuris rengiamas be svaigalų, direktoriaus Simono Dailidės teigimu, dažnai nemalonumus sukelia būtent neatsakingas alkoholio vartojimas, tačiau festivalio „Karklė“ direktorius tvirtina, kad tai nebūtinai yra pagrindinis faktorius.

„Būna žmonės, kuriems svarbu muzikos grupės, jūra, gamta, veikla, dalyvavimas. Jie būna visą festivalį ir nemato blogų dalykų. Tiesiog gerai leidžia laiką. Jiems tinka oras, lietus. Žmonės atvyksta atsipalaiduoti, praleisti laiką gamtoje. O tie, kurie atvyksta pikti, nepatenkinti, patys mato purvą, nešvarą. [...] Manau, kad situacija kiekvienais metais gerėja. Atsiranda festivalių kultūra“, – LRT Radijui sako M. Tumšys.

Savo ruožtu policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis atkreipia dėmesį, kad alkoholio ar kitų medžiagų vartojimas vis dėlto turi nemažai įtakos, ir lietuviai dar nėra išmokę, kaip alkoholį vartoti saikingai ir kultūringai.

S. Dailidė: turėdami daug veiklos, dalyviai elgiasi kultūringiau

Anot M. Tumšio, dalyvių kultūringumas priklauso ne nuo festivalio, bet nuo kiekvieno žmogaus ir jo manierų. Jis pateikia palyginimą, kad ir net labai mažame susibūrime vienam žmogui elgiantis netinkamai, nuotaika subjurs ir kitiems. Jis pastebi ir tai, kad nekultūringai besielgiantys žmonės yra matomi dažniau nei kultūringi.

„Dažniausiai mato tuos žmones, o ne masę žmonių, kuriuos jungia muzika, kultūra, turiningas laisvalaikis, bendravimas. Į festivalius atvažiuoja jaunimas, žmonės, kuriems yra 18–24 metai. Natūralu, kad jie ieško šiokio tokio atsipalaidavimo ir laisvės, ko neranda miesto centre, ant šaligatvio, asfalto“, – tvirtina M. Tumšys.

Jo įsitikinimu, nekultūringas elgesys, nesaikingas alkoholio ar net narkotinių medžiagų vartojimas nėra festivalių problema. M. Tumšio teigimu, galbūt šią problemą festivaliai išryškina, bet ji vyrauja visur ir tiesiog kasdienybėje dažnai yra nematoma.

Jam antrina ir S. Dailidė. Jis sutinka, kad dalyvių elgesys priklauso nuo jų pačių, o ne paties festivalio koncepcijos. Pasak S. Dildės, kartais pozityvų elgesį gali paskatinti ir organizuojama veikla, kai dalyviai tiesiog neturi laiko pagalvoti, kad norėtų atsipalaiduoti kitais būdais.

„Pas mus yra apsauga, kuri neleidžia įsinešti alkoholio. Viduje nėra prekiaujama alkoholiu. [...] Galbūt mes išgryniname publiką, kuri yra gana kultūringa, nevažiuoja į festivalį prisigerti“, – svarsto S. Dailidė.

Festivaliuose patruliuoja ir neuniformuoti pareigūnai

M. Tumšio teigimu, įtakos gali turėti ir kiti veiksniai: bandos jausmas, noras pasipuikuoti, jaunatviškas maksimalizmas. Nepaisant to, „Karklės“ direktorius džiaugiasi, kad per penkerius festivalio organizavimo metus nėra pasitaikę didesnių nesusipratimų ar nemalonių įvykių. Palaikyti tvarką padeda ir policijos pareigūnai, priduria jis.

„Mes norime bendradarbiauti su policija. Jeigu būtų mūsų valia, pasikviestume 200 policininkų, o gal ir 500, kad jie prižiūrėtų viešąją tvarką. Ne paslaptis, kad policija neturi tokių pajėgų. Į kiekvieną festivalį mes įleidžiame apie 30 kriminalistų ir apie 20 viešosios tvarkos policijos pareigūnų, bet kai kuriems žmonėms atrodo, kad jų nėra“, – pastebi M. Tumšys.

Jis nurodo, kad kai kurie policijos pareigūnai festivalių metu dirba su tarnybiniais šunimis. Kiti būna apsirengę civilių drabužiais. Tai patvirtina ir policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis, kuris pritaria kitiems pašnekovams – festivalio kultūringumas priklauso nuo jo dalyvių, o ne nuo koncepcijos ar organizatorių.

„Deja, reikėtų pastebėti, kad gėrimo kultūros Lietuvoje dar tikrai trūksta. Turbūt dar kiekvienam iš mūsų reikėtų pasimokyti, kaip alkoholį vartoti saikingai arba kaip linksmintis, nevartojant alkoholio ir kitų svaigalų. Tokį tautos atspindį matome ir festivaliuose“, – sako R. Matonis.

Jis atkreipia dėmesį, kad policija privalo užtikrinti viešąją tvarką festivalio prieigose, o jo teritorijoje saugumu rūpinasi organizatoriai. Be to, pasak R. Matonio, policijos veiksmai festivalio metu yra derinami su jo organizatoriais, savivaldybe.

„Organizatoriai turi gauti leidimą, patvirtinti saugos planą, jam turi pritarti policija. Taip pat renkama informacija apie festivalio dalyvius – ar gali būti, kad ten vartojami narkotikai, galbūt atvyksta asmenys, kurie domina policiją. Be to, būna pasirūpinta atvykimu, nes į festivalį atvyksta keli tūkstančiai žmonių su transporto priemonėmis“, – aiškina R. Matonis.

Eismo reguliavimu rūpinasi policija, kuri stengiasi visuomet informuoti dalyvius apie savo darbą festivalio teritorijoje ar už jos ribų. Dažnai policijos pareigūnai tikrina iš festivalio išvažiuojančių asmenų blaivumą.

Psichologas: palikti šiukšles – natūralus žmogaus bruožas

Kita dažna problema – tvarka. Išvykus festivalio dalyviams, teritorijoje dažnai lieka daugybė šiukšlių. S. Dailidės nuomone, tam įtakos taip pat turi alkoholio vartojimas. Jo pastebėjimu, kituose festivaliuose, kuriuose dalyviai vartoja alkoholį, šiukšlinama daugiau.

„Pas mus po koncertų, festivalių praktiškai nėra, ko rinkti. Kituose festivaliuose, kai žmonės pereina prie kitos scenos po vienos grupės pasirodymo, lieka didelis šiukšlių kalnas. Tada savanoriai surenka tas šiukšles, kol žmonės būna prie kitos scenos, o ten jie vėl palieka tą patį kalną“, – tvirtina S. Dailidė.

Anot M. Tumšio, požiūris į festivalių tvarkingumą priklauso ir nuo pačių dalyvių. Jo teigimu, dažnai žmonės, atvykstantys su blogais tikslais, pavyzdžiui, išgerti daug alkoholio, yra nusiteikę negatyviai ir patys labiau mato šiukšles ar kitą netvarką.

„Būna žmonės, kuriems svarbu muzikos grupės, jūra, gamta, veikla, dalyvavimas. Jie būna visą festivalį ir nemato blogų dalykų. Tiesiog gerai leidžia laiką. Jiems tinka oras, lietus. Žmonės atvyksta atsipalaiduoti, praleisti laiką gamtoje. O tie, kurie atvyksta pikti, nepatenkinti, patys mato purvą, nešvarą. [...] Manau, kad situacija kiekvienais metais gerėja. Atsiranda festivalių kultūra“, – sako M. Tumšys.

Vilniaus universiteto (VU) psichologas profesorius Albinas Bagdonas akcentuoja, kad palikti netvarką – žmogaus bruožas, atsiradęs evoliucijos metu. Jo teigimu, tai būdinga visiems žmonėms.

„Manau, yra gilesnės šaknys [nei alkoholio vartojimas – LRT.lt]. Vertinant iš lyginamosios arba evoliucinės psichologijos pozicijų, žmogus – tokia būtybė, kuri, kaip rūšis, yra nevalyva. Mūsų protėviai [...] neturėjo pastovaus guolio, maitinimosi šaltinio, visą laiką keliaudavo“, – aiškina psichologas.

Žmonės, anot A. Bagdono, nuolat teršdavo ten, kur maitindavosi, nes žinojo, kad kitą kartą jau maitinsis ir miegos kitoje vietoje. „Tie dalykai – labai gilūs. Tai tiesiog paveldėtas psichologinis mechanizmas – nesitvarkyti po savęs. [...] Kai taip gyveno mūsų protėviai, jie palikdavo organinius produktus, kurie per kelias dienas išnykdavo. Mes sukūrėme visiškai naujus produktus, kurie pasilieka ilgam laikui“, – sako LRT Radijo pašnekovas A. Bagdonas.