Kitą savaitę uostamiestyje prasidės vienas didžiausių šiame krašte ir pats seniausias visoje Lietuvoje festivalis XXXIV "Klaipėdos muzikos pavasaris". Jo meno vadovė kompozitorė Loreta Narvilaitė įsitikinusi, kad atėjo laikas...

Anot jos, atėjo laikas skelbti pavasarį ir atsigręžti į amžinąsias muzikinės kultūros vertybes, suteikiančias stiprybę dvasiai. Ji ir Klaipėdos koncertų salė, festivalį rengianti nuo 2005-ųjų, šiemet publikai paruošė įspūdingą programą. Nuo kovo 24-osios iki balandžio 29-osios festivalio scenoje skambės ekspresyvūs ir didingi, įspūdingi ir spalvingi, melodingi ir aistringi devyni festivalio renginiai, žymintys galingą klasikinės muzikos ir bundančio pavasario jėgos proveržį.

Viltis garsais sugrįš

– Kodėl pradėti festivalį šiemet patikėjote Lietuvos kameriniam orkestrui ir dviem garsiems, bet gana skirtingiems pianistams?

– Jų koncertas "Pavasarį viltis garsais sugrįžta" visais atžvilgiais tinka festivalio pradžiai. Pavasarį viltis garsais sugrįžta, spalvomis išsiskleidžia ir visa, kas gyva, gaiviu kvėpavimu užburia, kaip gera muzika.

O Lietuvos kamerinis orkestras, pasak jo direktoriaus Egidijaus Mikšio, šiuo metu išgyvena pakilų kūrybinį laikotarpį, susijusį su naujo meno vadovo Sergejaus Krylovo atsiradimu, ir viltingai žvelgia į gražią ateitį.

Atidarymo koncerte visus labiausiai intriguoja orkestro ir dviejų iškilių lietuvių pianistų susitikimas scenoje. Vienas gyvena džiazo pasaulyje, o kitas – nors ir prijaučiantis džiazui – klasikinės muzikos pasaulyje. Tačiau ir Gintautas Abarius, ir Povilas Stravinskas yra nepaprastai gyvybingi savo interpretacijose, magiški ir užkrečiantys jautriu muzikos suvokimu. Išties intriguoja, kaip šie du pianistai interpretuos Wolfgango Amadeuso Mozarto koncertą dviem fortepijonams ir orkestrui Es-dur.

Dar skambės Giacomo Puccini'o bei Dmitrijaus Šostakovičiaus muzika. Orkestrui diriguos temperamentingas gruzinų dirigentas Georgijus Čičinadze’ė. E.Mikšio nuomone, "jis iš tų žmonių, kurie nesupranta realaus gyvenimo, jis visas yra muzikoje…"

Sostinių pasveikinimas

– Kitas koncertas irgi intriguoja jau pavadinimu: "Sostinių pasveikinimas pajūriui". Kas čia mus sveikins?

– Tai praėjusių metų Europos kultūros sostinės – Norvegijos miesto Stavangerio ir šiemetinės sostinės – Vilniaus muzikinis pasveikinimas mūsų pajūriui ir mums visiems.

Sostinių meniniai kolektyvai "Stavanger Brass Band" ir choras "Jauna muzika" nestokoja ambicingų sumanymų ir tikslų. Norvegų orkestro, grojančio renesanso, šiuolaikinės akademinės, populiariosios ir džiazo muzikos kūrinius, atlikimas žymi novatoriškas orkestrinio grojimo tendencijas.

Beje, 2001-aisiais "Stavanger Brass Band" pasirodė Klaipėdos Pilies džiazo festivalyje. O Vilniaus savivaldybės choras "Jauna muzika", savo tarptautinių laimėjimų sąraše turintis net Didįjį Europos prizą, nuolat reprezentuoja mūsų šalies chorinį meną pačiu aukščiausiu lygiu.

Kerės stiklo arfa

–Nepaprasta staigmena daugeliui – stiklo arfa ir koncertas, kuriame ją bus galima išgirsti gyvai?

– Kokias emocijas sukelia stiklo arfa, kai jos klausomasi pirmą kartą? Kokį perversmą patiria ausis, stengdamasi surasti asociacijas šiems tonams? Tai, ką mes bandome suvokti, nuneša giliai į fantazijų pasaulį, kuriame stiklo taurės gieda angelišką muziką. Kerintys jos skambesiai primena mūsų svajonių instrumentus.

"Glass duo" – lenkų atlikėjai Anna Szafraniec ir Arkadiuszas Szafraniecas – groja didžiausia stiklo arfa pasaulyje, kurios diapazonas siekia beveik penkias oktavas. Šio reto instrumento bei Klaipėdos kamerinio orkestro, diriguojamo Tomo Ambrozaičio, programa "Stiklo arfa: kerintys skambesiai" balandžio 16-ąją žavės klausytojus skaidriu melodijų grožiu ir tikiu, kad praturtins daugelio iš mūsų suvokimą subtiliais bei unikaliais garsais.

Arijos ir tango

– Kaip matyti iš festivalio programos, ir Lietuvos operos scenos žvaigždžių – ryškiai šviečiančių ne vieną dešimtmetį ir ką tik suspindusių – sulauksime. Kuo jos žada pradžiuginti publiką?

– Būtent balso grožis viešpataus ir tobula garsų harmonija užburs koncerte "Gražiausių arijų ir tango sukūry". Jame dainuos išskirtinės pagarbos verta Lietuvos operos primadona Irena Milkevičiūtė ir populiarumo metą išgyvenantis, nuostabiu balsu ir talentu apdovanotas Edmundas Seilius. Grieš Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, kurio atlikime žavi visumos darna ir preciziškas Maestro Gintaro Rinkevičiaus dėmesys kiekvienai detalei.

Balandžio 18-ąją vyksiančio koncerto pirmoje dalyje skambės žinomų ir pamėgtų Giuseppe’s Verdi’o, Giacomo Puccini’o, Piotro Čaikovskio, Gaetano Donizzeti’o operų arijos ir duetai, o antroji dalis įtrauks klausytojus į aistringą simfoninių tango sūkurį.

Mišios – šv. Cecilijos garbei

– Betgi festivalis apglėbs ir Velykų šventę. Ar jo muzika skambės bažnyčiose?

– O kaip gi kitaip – juk "Klaipėdos muzikos pavasaris" tradiciškai vyksta Velykų laikotarpiu. Todėl balandžio 19-ąją jis klaipėdiečius nemokamai kvies paklausyti Iškilmingų Mišių, skirtų šv. Cecilijos, muzikos ir muzikantų globėjos, garbei. Jas sukūrė prancūzas Charlesas Gounod, šiuo kūriniu įtvirtinęs savo kaip bažnytinės muzikos kūrėjo reputaciją.

Kūrinys skambės Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios erdvėje, solistus Astą Krikščiūnaitę, Mindaugą Zimkų, Giedrių Prunskų ir Klaipėdos chorą "Aukuras" lydės didingi vargonų (Jurgita Kazakevičiūtė) garsai. Diriguos Alfonsas Vildžiūnas.

Su humoro prieskoniais

– Festivalio programoje šmėkštelėjo pažįstama nuostabaus muzikanto iš Vokietijos pavardė: Klaipėdoje vėl svečiuosis ir muzikuos trombonininkas ir kompozitorius Mike’as Svoboda? Kuo ypatingas bus jo pasirodymas šiuosyk?

– Jis gros balandžio 24 dienos koncerte su Klaipėdos kameriniu orkestru koncerte "Visada girdi muziką". Dalis klaipėdiečių turbūt prisimena įspūdingus jo pasirodymus festivaliuose "Kopa" 1995-aisiais ir "Permainų muzikoje" 2007-aisiais.

M.Svoboda nuolat dalyvauja įvairiuose festivaliuose kaip trombonininkas ir kompozitorius, kaip solistas koncertuoja su žymiais Europos orkestrais, groja įvairiuose džiazo ansambliuose. Dauguma jo projektų jungia įvairius džiazo, klasikinės bei naujosios muzikos žanrus, taip pat satyrą ir komediją.

M.Svobodos kūrinyje "ALIAS. Mozart ist Rossini" žinomos W.A.Mozarto bei G.Rossini’o melodijos pagardinamos "kulinariniais prieskoniais". Tačiau išoriškai nerūpestingo ir efektingo kūrinio esmė paslėpta kur kas giliau. Tai kūrėjo pašaukimas: "Jei kartą šitai pradėjai – nebepabėgsi. Visada girdi muziką."

Koncertas nestokos gero humoro ir teatrališkumo, juolab kad jame dalyvaus Klaipėdos dramos teatro aktorius Darius Meškauskas, perkusininkas Saulius Astrauskas bei dirigentas Vytautas Lukočius, atliksiantis ir pianisto vaidmenį.

A.Piazzolla – nesibaigianti aistra

– Kaip gi be Astoro Piazzolla’os muzikos?! Matome, ji tiesiog užvaldė "Camerata Klaipėda" orkestrą. Bet festivalyje jis pasirodys su svečiais iš Kroatijos. Bus kažkas naujo?

–Išties nesibaigianti aistra A.Piazzolla valdo ne tik orkestro "Camerata Klaipėda" įkūrėją smuikininką Vilhelmą Čepinskį, bet ir jaunuosius kroatų atlikėjus.

Jų koncerte "Piazolla: nesibaigianti aistra" išgirsime retą pas mus, bet taikliausiai argentinietiškos muzikos charakterį perteikiantį instrumentą – bandoneoną, kuriuo gros Miranas Vaupotičius. Jo duetas su Frane Verbanac gitara ir styginiais turėtų būti spalvingas ir netipiškas derinys.

Klausytojai ir kritikai pastebėjo, kad "Camerata Klaipėda" griežia su neregėta energija ir polėkiu, su A.Piazzollos kūrinių interpreatacijai būtinu ilgesiu, kančia, aistra ir laisvės proveržiu.

Festivalis baigsis balandžio 29-ąją, tačiau puikių jo atlikėjų išspinduliuota energija ir jautrus ryšys su publika, tikėkimės, išliks ilgam. Sieloje bei atmintyje dar ilgai aidės juos suvienijęs didingas klasikos skambesys, palikęs ryškius įspūdžius ir teigiamas emocijas.

Pakvies į videoklubus

–Jau tapo tradicija, kad Jūsų organizuojamus festivalius papildo videoklubai, susitikimai su žymiais atlikėjais. Kokios pažintys laukia šiemečiame "Klaipėdos muzikos pavasaryje"?

– Bus naujų ir atnaujinsime senas.

Baletmeisteris Sergejus Diagilevas ir kompozitorius Igoris Stravinskis – dvi iškilios rusų menininkų figūros, pasiekusios pripažinimą XX amžiaus antrąjį dešimtmetį Paryžiuje. Jų kūryba stulbino ir šokiravo to meto visuomenę, ji turi reikšmingos įtakos ir šiandien. Videoklube "Diagilevas – Stravinskis: baletu apstulbinti ir šokiruoti" bus komentuojami Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre pastatyti I.Stravinskio baletai "Ugnies paukštė" ir "Šventasis pavasaris". Renginys vyks balandžio 8-ąją, jame viešės muzikologė Eglė Ulienė.

Netradicinis videoklubas "Įkvepiantis trombono menas" balandžio 22-ąją žavės jo svečio M.Svoboda’os išradingumu ir meistriškumu, grojant trombonu ir kitais panašios kilmės instrumentais. Be to, išvysime ir išgirsime, kaip atlikėjas įgarsins net sodo laistymui naudojamą žarną ar jūros kriauklę. Matysime vaizdo įrašų ištraukas iš jo koncertinės programos "Alphorn Therapy" ir pasirodymo Klaipėdos naujos muzikos festivalyje "Kopa" 1995-aisiais. Tai, ką daro M.Svoboda, viskas buvo ir yra taip paprasta, bet ir taip genialu!..

Taigi iki malonių, pavasariškai nuteikiančių susitikimų Klaipėdos koncertų salėje!