Dešimtajame  praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvusi itin populiari ir daugelio mylima Rusijos atlikėja Natali sugrįžo į sceną. Ir nors Nataliją Miniajeva išgarsinusi daina „Veter s moria dul“ (liet. Vėjas pūtė nuo jūros) vis dar yra puikiai žinoma, dainininkė apleisti savo pareigų namuose ir sūnų auginimo taip pat nesirengia.

Neseniai Rusijoje išpopuliarėjo ir nauja 39-erių dainininkės daina „O Bože kakoj mužčina“ (liet. O Dieve koks vyras). Su Natali žurnalas „StarHit“ kalbėjosi apie sceną, santuoką, vaikus ir šou pasaulį.

- Ar jautiesi laiminga, kad vėl tapai populiari? Juk tik nedaugeliui užmirštų įžymybių pasiseka sugrįžti į sceną.

- Nesijaučiu užmiršta. Žvaigžde savęs taip pat nelaikau. Šiandienis populiarumas man nėra naujiena. Kažkada juk tai jau išgyvenau su daina „Veter s moria dul“. Tiesa, tuomet aš jaučiausi kaip žvėriukas narvelyje, kurį stebi žmonės. Tie žmonės atrodė tarsi išprotėję. Tu pasirašinėji tuos lapelius, dalini autografus ir supranti, kad kvailėji. Į šou verslą aš atėjau iš provincijos.  Atvykau iš Nižnyj Novgorod ir atsidūriau tarp įžymybių.

Dar ir dabar prisimenu, kad belaukiant išėjimo į sceną prie manęs priėjo Jurijus Antonovas ir pasakė: „Kam tu, Nataška, tokias nesąmones dainuoji?“. Pasikalbėjome mes su juo ir supratau, kad žvaigždės yra patys paprasčiausi žmonės.

- Kaip į visą tai reagavo tavo vyras?

- Saša jau priprato, kad aš traukiu vyrų dėmesį. Per 22 santuokos metus jis tiek ištvėrė! Ypač pirmaisiais santuokos metais, kuomet aš dar slėpiau nuo gerbėjų, kad esu ištekėjusi. Kartą pas mano mamą atvyko vaikinas ir paklausė: „Kur Natali? Aš noriu ją vesti!“. Nežinia iš kur jis tą mano adresą rado... Ir uogų dar atvežė. Prieš trejus metus taip pat dalyvavau atviroje erotinėje fotosesijoje. Vyras nebuvo prieš. Tačiau gerbėjai skambino jam ir klausė: „Kaip tu galėjai tai leisti? Tai juk baisu!”. Mūsų šeimoje aš pirmoji prašau atleidimo. Man yra itin sunku gyventi jaučiant konfliktą. Prieinu prie vyro ar sūnaus ir išbučiuoju juos. Artimiems žmonėms bučiniai – aukščiau principų.

- Nors tau ir 39-eri, tu puikiai atrodai. Naudojiesi plastikos chirurgų paslaugomis?

- Tobulinausi tik krūtinę ir lūpas. Pagrindinė mano jaunystės paslaptis – mintys. Žmonių problema yra ta, kad jie blogai apie save galvoja. Valgo ir galvoja: „Šis tortukas atsidurs šlaunyse“.

Aš myliu savo kūną, su juo net kalbuosi. Taip pat svarbu ir teisinga mityba. Jaunystėje man kilo problemų su skrandžiu. Iš savo kasdienio raciono išbraukiau riebius ir aštrius patiekalus. Maniau, kad išprotėsiu, tačiau jaučiausi tokia lengva. Laksčiau po sceną kaip kamuoliukas. Nuo to laiko turėjau priprasti valgyti penkiskart per dieną mažomis porcijomis.

- Kodėl tuomet buvai priaugusi net 20 papildomų kilogramų?

- Pirmojo nėštumo metu aš valgiau daug bandelių. Tuo metu teko daug nerimauti. Dėl šių priežasčių ir apaugau riebalais. Tačiau man padėjo sveika mityba ir aktyvus gyvenimo būdas. Vaikai mane išgelbėjo.

Žinote, nuo mažens buvau niurzga. Atrodo, kad gimiau senute. Nuo 13-os metų ieškojau sau vyro, nes svajojau apie vaikus. Daug vaikinų rodė man dėmesį, tačiau rimtiems santykiams jie netiko. Sutikau Sašą ir supratau: tai yra mano žmogus, todėl po metų už jo ir ištekėjau. Pirmuosius devynerius santuokos metus niekaip negalėjome susilaukti vaikų. Išgyvenau depresiją, du persileidimus. Jaučiausi tarsi gyvenčiau nepilnavertį gyvenimą. Mane išgelbėjo tikėjimas ir malda. Ėjau į cerkvę, meldžiausi ir galiausiai man pavyko susilaukti sūnų.

- Kaip religija ir Dievas yra susijęs su tavo sceniniu įvaizdžiu?

- Aš tikinti, tačiau nesu religinga. Viskas prasidėjo nuo to, kad prieš 11 metų kolega Aleksandras Barykinas man padovanojo Šventosios Matronos ikoną ir popierėlį su malda. Tuomet to nesureikšminau, tačiau ikoną įsidėjau į rankinę ir iki šiol nešiojuosi su savimi. Vėliau supratau, kad tą maldą turiu perskaityti keletą kartų per dieną. Tai darau prieš koncertus ir kitu metu.

- Kaip domėjimasis ezoterika tau padeda gyvenime?

- Išmokau suprasti savo kūną. Viskas juk turi prasmę.