Meno žmonės pasiryžo sutrumpinti beveik 4 tūkst. kilometrų atstumą, skiriantį antrąjį Portugalijos miestą Portą ir Kauną.

"Kuo daugiau tokių projektų rengsime, tuo mažesnis šis atstumas atrodys", – sako šeštąkart Kauną aplankęs projekto "Portas–Kaunas" kuratorius, Porto miesto galerijos "Ideias Emergentes" direktorius Joaquimas Pinheiro. Jo vadovaujamos galerijos ir Kauno galerijos "Meno parkas" vykdomas projektas siūlo kauniečiams pažintį su šiuolaikiniu portugalų menu.

– Kaip apsisprendėte, kurių portugalų menininkų kūrybą atvežti į Kauną?

– Siekėme atvežti menininkus, atstovaujančius ne tiek visai Portugalijai, kiek Porto miesto kultūrai. Ir, svarbiausia, – ne tiek visiems populiarius ir žinomus, kiek kylančius menininkus.

– Kauniečiams pateikiate ir portugalų filmų retrospektyvą.

– Filmų retrospektyva yra tik atvežamos portugalų kino programos dalis. Joje parodysime ir vieno garsiausių portugalų režisierių Manoelio Oliveiros filmą "Non, arba išblėsusi valdžios šlovė" (1993). Jo filmai žinomi visoje Europoje. "Išblėsusi valdžios šlovė" – pirmasis mūsų filmas, atskleidžiantis įvairius mūsų istorijos posūkius, tarp jų – kolonijinių karų prisiminimus. Tai filmas apie šalies likimą, jos sienų atnaujinimą po 1974 m.

– Lietuvoje, Kaune, lankotės šeštą kartą – su "Meno parku" vykdėte ne vieną bendrą projektą. Kuo jis skiriasi nuo ankstesniųjų?

– Tuo, kad projektas labai pasikeitė nuo idėjos iki realybės. Kai sugalvojome šį projektą prieš metus, planavome, kad jis bus daug didesnis – ne tik su šiuolaikinių menininkų programa ir kinu, bet ir su šokio projektais, ir su gurmaniška programos dalimi – portugališku vynu ir kt. Bet prasidėjo krizė ir dalis mūsų rėmėjų pasitraukė. Nusprendėme, kad geriau daryti minimalų renginį, nei išvis jo nerengti. Taigi renginių programoje liko šešių šiuolaikinių menininkų parodos, kino programa ir fado koncertas.

– Kokie meno projektai kitais metais keliaus iš Kauno į Portą?

– Dar nežinome, kokį finansavimą gausime kitais metais, tačiau planuojame į Portą atvežti Lietuvos šiuolaikinio vaizduojamojo meno projektus, taip pat lietuvių kiną, šiuolaikinį šokį. Tikrai vešime kylančius šiuolaikinio meno kūrėjus. Daug kuo galime keistis. Mes Portugalijoje turime daug saulės, gero vyno. Jūs turite malonių žmonių ir kitų gerų dalykų.

– Lietuva ir Portugalija kartais vadinamos dviem bene labiausiai nutolusiomis Europos Sąjungos valstybėmis…

– Kauną ir Portą, antrąjį Portugalijos miestą, skiria 3800 kilometrų. Tai nėra labai daug – prieš dvi savaites du menininkai iš Lietuvos visą šį atstumą įveikė nuosavu automobiliu. Kuo daugiau tokių projektų rengsime, tuo mažesnis šis atstumas atrodys. Tuo mažesnis jis ir bus….

– Ką portugalai žino apie Lietuvą?

– Negaliu atsakyti už visus, bet portugalų žinios apie Lietuvą tikrai nėra turtingos. Aš pats, kol dar nebuvau užmezgęs kontaktų su "Meno parku", galvojau, kad Lietuva – kažkur Turkijoje. Yra manančiųjų, kad Lietuva – tai pietinė Rusijos dalis. Su kiekvienu kultūrinių mainų projektu ir Portugalijoje, ir Lietuvoje daugėja objektyvių žinių vienų apie kitus. Dabar, kai visos sienos ir geležinės uždangos subyrėjo, tiesiog privalome tai daryti – privalome plėsti kultūrinius ryšius.

Nepaprastasis ir įgaliotasis Portugalijos ambasadorius Lietuvoje J.E. Joao Silva Leitao:

Portugalija turtinga kultūros paveldo, kurį norime pristatyti pasauliui. Tai ir muzika, literatūra. Žinoma, literatūros kūrinius eksportuoti sunkiau – juos reikia išversti. Nežinau, kiek mūsų literatūros klasikos yra išversta į lietuvių kalbą. Tikiuosi, lietuviškai galite paskaityti kažką iš mūsų rašytojo 1998 m. literatūrinės Nobelio premijos laureato José Saramago kūrybos.

Šiemet projekte "Portas–Kaunas" pristatome garsią fado dainininkę Joaną Amendoeirą. Kaune ji jau žinoma, čia prieš metus koncertavo muzikos festivalyje. Fado yra vienas geriausiai užsienyje žinomų portugalų muzikos žanrų. Nepasakyčiau, kad dabar fado atgimsta. Tiesiog nauja fado atlikėjų karta populiarina jį visame pasaulyje. Tai muzikos žanras, kuriame kai kas įžvelgia portugalų sielos išraišką.

Kai kurių kultūrinių dalykų negalime eksportuoti, bet galime importuoti žmones, kad jie susipažintų su mūsų turtingu architektūriniu, gamtos paveldu (juokiasi).

Ambasadoriaus pareigas Lietuvoje einu pusę metų – negaliu pasakyti, ar portugalai ir lietuviai panašūs. Tačiau esu tikras, kad portugalų menas yra suprantamas lietuviams, ir atvirkščiai.

"Abraço do Vento" (2004) ("Vėjo apkabinimas"). Režisierius Jose Miguelis Ribeiro.

"Cinemaamor" (1999) ("Meilė kinas"). Režisierius Jacinto Lucas Piresas.

"Cândido" (2007). Režisierius Zepe (José Pedro Cavalheiro).

"China, China" (2007 ) ("Kinija, Kinija"). Režisierius João Pedro Rodriguesas, João Rui Guerra da Mata.

"História Trágica com Final Feliz" (2005) ("Tragiška istorija su laiminga pabaiga"). Režisierė Regina Pessoa.

"A Olhar Para Cima" (2003) ("Ieškojimas"). Režisierius João Figueiras.